Dainininkė Irūna Puzaraitė, kartu su aktoriumi Mariumi Jampolskiu vedanti LNK šou “Pričiupom!”, prisipažįsta: “Dažnai esu pernelyg atvira.” Griebiame jautį už ragų — kodėl ji neturi vaikino, kada pirmąsyk pasibučiavo ir ką, grįžusi po koncerto, veikia iki paryčių?
— Ar prieš sutikdama vesti “Pričiupom!” apskritai matėte šią laidą?
— Prisipažinsiu, mačiau vieną kartą, kai ją dar vedė Algis Ramanauskas su Inga Norkute. Visai linksma.
— Jau ne pirmame TV projekte esate suporuota su Mariumi Jampolskiu. Tai neatsibodo?
— Turbūt daugeliui atrodo, kad esame pora, bet tik mes abu žinome, kaip yra iš tiesų. Esu visai rami, nesinervinu dėl to, jis — labai šaunus partneris, geresnio nerasčiau.
Norėtume kartu įrašyti albumą, dar bent keletą metų kartu dainuoti. Gal rudenį šį tą pakrapštysime, norime surengti bendrą televizijos filmuojamą koncertą.
— Jus pačią kas nors buvo pričiupęs juokingoje surežisuotoje situacijoje, kaip šioje laidoje?
— Ne, draugai to nedarė, o šiaip draugų nelabai ir turiu. Daug jų atsisijojo, kai pradėjau karjerą, išryškėjo pavydas. Nemažai išvyko į užsienį. Mano geriausios draugės — mama ir grupė “Studentės”, kurioje dainuoja ir sesuo Ineta. Man to visiškai užtenka.
— Tai ir vaikino nėra?
— Nėra. Prie manęs nelenda. O mano sesuo neatsigina (juokiasi).
— Gal verta jos paprašyti patarimo?
— Žinau tą jos patarimą — flirtuok. O aš nenoriu. Gal ir gerai. Užtat galiu naktimis ramiai miegoti, mano telefonas tuomet tyli.
— Ar su dainininkais bičiuliautis jums nesinori?
— Nemažai tų “žvaigždžių” bendrauja tik todėl, kad esu žinoma. Aišku, yra išimčių. Pavyzdžiui, su Atlanta, manau, galėtume būti geriausios draugės. Ji — atviras ir šiltas žmogus.
— Žmonės jus įsivaizduoja kaip kuklią merginą, kuri vis dėlto drįsta apsinuoginusi pozuoti žurnalams. Kaip čia yra?
— Esu rami ir atvira, bet viduje tūno velniukas. Kai pasiūlo tai, ko dar neišbandžiusi, būtinai tai padarau. Noriu iš gyvenimo pasiimti viską.
— Tas velniukas dažnai išlenda?
— Dabar jau ne. Paauglystėje buvau labai maištinga. Bėgdavau iš pamokų, kartą — ir iš namų. Man buvo dvylika. Tėvai ieškojo, buvo labai išsigandę. O aš buvau pas draugę, maudėmės vonioje, statėme palapinę, linksmai leidome laiką. Tik rasti mamą apsiverkusią namie nebuvo smagu.
— Kitos “Studenčių” merginos nebruzda, kad esate matomesnė?
— Ne, esame pernelyg artimos, kad keltume pavydo scenas. Dabar yra mano laikas. Gal vėliau kitos merginos kituose projektuose labiau atsiskleis.
Dainuoti visada buvo mano svajonė. Kai atsirado kvietimų vaidinti seriale, dalyvauti TV laidose, bijojau. Gėdijausi savo akcento, jaučiau įtampą, o dabar man ir tai pradeda patikti.
— Studijuojate ekonomiką, bet gal verta pagalvoti apie aktorystę?
— Man atrodo, jos besimokantys yra įstatomi į rėmus. Kai žmogus vaidina ir daro tai savaip, įdomiau.
— Kaip sekasi mokytis?
— Jei būtų daugiau laiko, galėčiau mokytis geriau. Be to, pritingiu.
— Tai gaunate šešetų?
— Panašiai.
— Dėstytojai nepriekaištauja dėl karjeros televizijoje?
— Arba jie manęs neatpažįsta, arba atpažįsta, bet to neparodo. Tik vienas dėstytojas klausė: kur aš tave mačiau?
— Prodiuseris Rolandas Skaisgirys prognozuoja jums labai šviesią aktorės ateitį. Ką manote apie tokius komplimentus?
— Tai man — naujiena. Kai išgirstu gerų žodžių savo adresu, nė nežinau, kaip reaguoti. Esu pripratusi prie kritikos, nes “Studenčių” prodiuserė Laima Lapkauskaitė — labai reikli.
— Vakarėliuose, kuriuose kėdes trina garsenybės, jūsų nematyti.
— Aš juose nesilankau. Į Vilnių atvažiuoju dirbti ir tvarkyti reikalų, į Kauną šeštadieniais — lankyti paskaitų. O tada skubu į Marijampolę. Ten mano kambarys, mano tvirtovė, ten jaučiuosi gerai.
Ir tegul niekas nesako, kad Marijampolė — kaimas. Ten puiku gyventi.
— Kaip save įsivaizduojate po dešimties metų?
— Mano svajonė — turėti nuosavą įrašų studiją. Kuriu kompiuterinę muziką. Grįžusi naktį po koncerto neinu linksmintis, o iki ryto kuriu muziką. Pradėjau prieš ketverius metus. Niekam nerodau savo kūrybos, manau, ji dar neverta būti viešinama.
Kada nors ateityje, jei pati nedainuosiu, būsiu prodiuserė. Tikrai.
— Ir tai smagiau nei, pavyzdžiui, grožio salonai?
— Taip. Plaukams, nagams neturiu laiko. Esu rami ir paprasta.
Man ir atostogauti labiausiai patinka kaime. Nešvari kūdra, kurioje maudausi, — man ten smagiau nei kokioje Turkijoje ar Egipte.
Buvau ir ten, galima kartais ten nuvykti, bet kaime atsipalaiduoju geriau.
— Yra bruožų, kuriuos norėtumėte pakeisti?
— Taip, aš kiek per daug principinga. Tai — gal ne visada gerai. Dažnai — pernelyg atvira, esu už tai gavusi velnių.
— Kas bus, jei vieną dieną nesulauksite kvietimų dainuoti?
— Todėl ir studijuoju ekonomiką. Bandysiu skaičius dėlioti, griebsiuosi šiaudo.
Galėčiau ir kitose srityse dirbti, svarbiausia — kad turėčiau galimybę su žmonėmis bendrauti. Sandėlyje dirbti būtų baisoka.
O gal į Ispaniją vykčiau — pomidorų skinti. Tačiau aš myliu savo šalį, todėl išvažiuoti būtų liūdna.
Juk su muzika esu nuo ketverių, jau vaikystėje daug dirbdavau, trims dienoms su vaikų choru išvažiuodavome gastrolių. Tai — mano gyvenimas.
Amžius: 21 metai.
Karjera: dainavo vaikų chore “O lia lia”, vėliau — grupėje “Mokinukės”, kuri dabar vadinasi “Studentės”. 2010-aisiais su M.Jampolskiu laimėjo ketvirtąjį LNK šou “Žvaigždžių duetai” sezoną. Tų pačių metų rudenį filmavosi TV3 seriale “Drąsos kaina”.
Studijos: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinių mokslų fakulteto ekonomikos neakivaizdinių studijų antrakursė.
Mėgstamas serialas: “Daktaras Hausas”.
Mėgstami atlikėjai: Beyonce ir Mariah Carey. Taip pat grupė SEL, kurią Irūna dievina nuo vaikystės.
Pirmasis bučinys: “Septintoje klasėje. Įtampa buvo labai didelė.”
Požiūris į pinigus: stengiasi atsidėti juodai dienai, net yra įsitikinusi, kad pinigai neuždirbami lengvai.
Reikalavimai vyrui: “Nuoširdumas, geras humoro jausmas. Finansinė padėtis ir
išvaizda — nesvarbu. Kadaise man labai gražūs buvo tamsiaodžiai vyrai, bet dabar tai nėra būtina. Nepatinka melagiai ir trenkiantys prakaitu.”