Lygiai taip pat norėsime bendrauti, dalintis gyvenimo patirtimi, galų gale, nuoširdžiai ir paprastai pasikalbėti.
Šiems žmonėms netrūksta nei maisto, nei vaistų, nei švarių patalų, nei kvalifikuotos medicininės priežiūros. Tačiau jie su dideliu ilgesiu žvelgia į kiekvieną naują veidą. Ir už dėmesį skolingi nelieka. Šių žmonių gyvenimo patirtis – neįkainojama. Ir ja mielai dalijasi mainais į nedidelę dalelytę dėmesio. Iš šių žmonių galima pasimokyti ir meilės Lietuvai.
Buvęs tremtinys iki šiol susigraudina prisiminęs tą jausmą, tą tėvynės ilgesį, kuris kiekvieną vakarą apimdavo tolimame krašte žvelgiant į besileidžiančią saulę.
Misija Jurbarke baigiasi. Raudonieji gali grįžti į savo stovyklą. Tačiau jie dar nežino, kur šiąnakt nakvos. Kas juos, išvargusius, išsekusius priims, pavalgydins ir sušildys. Laimei, Lietuvoje vis dar yra daug gerų žmonių. Raudonųjų šįvakar laukia puikus atlygis už patirtus dienos vargus – skani vakarienė. Tačiau susėdę prie vaišėmis nukloto stalo, raudonieji negalėjo nuryti nė kąsnelio. Išskyrus komandos kapitoną Artūrą, kuris turi neliečiamybę.