Lietuvoje veikiantys radijo ir televizijos transliuotojai įgyvendindami įstatymą perveda komisijai beveik 2 milijonus litų. Suabejoję pinigų panaudojimo skaidrumu, transliuotojai kreipėsi į Seimą, prašydami imtis skubių priemonių LRTK veiklai ištirti ir įstatymams tobulinti.
Transliuotojai nuogąstauja, kad, skirtingai nei kitų valstybinių institucijų, LRTK finansinė veikla nėra prižiūrima ir kontroliuojama, o pati institucija teikia tik formalias ataskaitas, kurios neparodo, kokioms reikmėms panaudojama didžioji dalis pinigų.
Transliuotojų susirūpinimą kelia faktas, kad LRTK nariai nedeklaruoja interesų, o informacija apie jiems išmokamas sumas nėra viešai prieinama.
Matydami situaciją, kai valstybė įpareigoja transliuotojus 0,8 procento jų pajamų skirti LRTK, tačiau, anot transliuotojų, niekaip nekontroliuoja, kad šios lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai, transliuotojai pareiškia, jog neskatins valstybės pinigų švaistymo. Todėl, kol nebus atliktas LRTK 5 metų finansinės veiklos auditas ir paskelbtos jo išvados bei pasiektas skaidrumas, transliuotojai atsisako pervesti lėšas į LRTK sąskaitą. Transliuotojai prašo Vyriausybės nurodyti kitą privalomo mokesčio gavėją - biudžetinę sąskaitą.
Transliuotojai taip pat prašo Seimo apsvarstyti situaciją plenariniame posėdyje bei sudaryti specialią darbo grupę nepriklausomo radijo ir televizijos reguliuotojo veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimui.
Kreipimąsi pasirašė televizijų BTV, LNK, TV3, TV1, TV6, „Liuks TV“, „Info TV“ ir radijo M-1, M-1 +, „Radiocentras“, „Lietus“, „Pūkas“, „Žinių radijas“ programų transliuotojai.
Naujojo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko Pauliaus Subačiaus teigimu, transliuotojų asociacijos raštas kvestionuoja ne tik komisijos veiklą, bet ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimą patvirtinti 2010 metų komisijos ataskaitą be išlygų kaip tinkamą ir pagrįstą.
„Seimo komiteto posėdyje buvo transliuotojų asociacijos atstovas ir kėlė kai kuriuos tuos pačius klausimus, kurie, kiek mačiau, yra minimi ir rašte. Ir aš, ir administracijos vadovas atsakėme Seimo komiteto nariams į klausimus apie detales komisijos finansavimo, kuris yra nustatytas įstatymu. Komiteto narius šitie atsakymai tenkino, ir komitetas bendru sutarimu patvirtino komisijos veiklos ataskaitą ir dabar teikia Seimui tvirtinti“, - Eltai sakė P. Subačius.
LRTK kolektyvinio organo vadovas teigė ir pats, vos atėjęs į komisiją, kėlęs klausimus, pavyzdžiui, apie tai, ar tinkamai yra išskaidytos komisijos tvirtinamo biudžeto projekto eilutės, kokiu pagrindu jos yra tokios, kokios yra.
„Man buvo atsakyta, kad laikomasi bendros buhalterinės tvarkos, buvo pateikti administracijos paaiškinimai dėl detalių. Tik tie klausimai buvo ne apie kokius nors įtarimus, o klausimai, kodėl yra būtent taip. Į savo klausimus iki šiol esu sulaukęs atsakymų“, - sakė P. Subačius.
Į kritiką dėl interesų nedeklaravimo ir gaunamo atlygio neviešinimo LRTK pirmininkas atsako, kad tokius dalykus nustato ne pati komisija, o teisės aktai.
„Nėra taip, kad koks nors žmogus vieną dieną pabunda ir sako, aš turiu deklaruoti viešus ir privačius interesus. Ne mes patys sprendžiame, ar mes turime, ar neturime deklaruoti interesus, nei to, ar mūsų deklaracijos yra viešos ar neviešos. Yra asmenų, einančių pareigas, sąrašai, kuriuose išvardinta, kas turi deklaruoti interesus.
Aš pats, tapęs komisijos pavaduotoju, buvau informuotas, kad išrinktas komisijos pirmininko pavaduotoju turiu deklaruoti viešuosius ir privačius interesus. Aš juos deklaravau. Tą deklaraciją esu atnaujinęs, kai pasikeitė kai kurie mano darbo ar kiti santykiai. Kadangi turiu buto paskolą, tai mano pajamos yra deklaruojamos mokesčių inspekcijai jau turbūt nuo 2003 metų. Jeigu būtų priekaištas, kad kas nors iš komisijos narių turėtų deklaruoti, bet nėra to padaręs, aš reaguočiau į tas pastabas, bet aš manau, kad patys transliuotojai, rašydami šitą priekaištą, nei pasigilino į tai, kokia yra tvarka, nei į tai, ar ji yra vykdoma“, - dėstė P. Subačius.
Apie komisijos narių atlyginimus, pasak LRTK pirmininko, buvo klausta ir Seimo komitete, ir į šį klausimą buvo parlamentarams atsakyta. „Ar tai yra visos visuomenės informavimo klausimas, turi sureguliuoti teisė, nes, be viso kito, dar žmonės turi teisę į privatumą. Pagal šitą logiką turėtų būti visų Lietuvos gyventojų visos pajamų deklaracijos viešai prieinamos kokioje nors duomenų bazėje“, - sakė P. Subačius.
Komisijos pirmininkas teigė esąs informuotas, kad komisijos biudžetas yra sudarytas pagal tuos reikalavimus, kurie yra nustatyti Lietuvos valstybėje, ir niekas nėra kvestionavęs, kad buhalterinė apskaita yra atliekama ne pagal reikalavimus.
LRTK pirmininkas taip pat sako nematąs pagrindo kelti klausimą, ar nėra išpūsta komisijos administracija, nors prisipažįsta, kad sunkmečio metu pamąstymų apie administracijos sumažinimą buvo.
„Komisija finansuojama iš transliuotojų pajamų nuo reklamos procentu. Kadangi televizijų rinka krito 100 mln. litų per krizės metus, tai komisija yra net svarsčiusi užpernai, ar nereikėtų atleisti kokio nors administracijos darbuotojo, nes gali pritrūkti pinigų. (...) Lietuva yra truputį mažesnė už Čekiją, bet pagal televizijos, radijo transliuotojų kiekį mes beveik nesiskiriame. Čekijos monitoringo skyriuje, mano žiniomis, dirba apie 300 žmonių, o mūsų visą administraciją kartu su monitoringo skyriumi sudaro tik 14 žmonių. Pagal tas analogijas nematau kelti klausimo pagrindo, kad komisijos administracija yra išpūsta“, - sakė P. Subačius.
Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos raštas bus svarstomas artimiausiame LRTK posėdyje, į kurį yra kviečiami ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovai. Po šio posėdžio bus suformuota visa LRTK pozicija.
„Norėčiau, kad jeigu yra priekaištaujama, kad priekaištas būtų labai konkretus, apibrėžtas, su pasiūlymu, jeigu tai yra problema ar klaida, - kaip ji turėtų būti ištaisyta. Kiek nuo manęs priklauso ir kiek teisinis reguliavimas man leidžia, esu pasiruošęs tuoj pat imtis priemonių, kad tai būtų ištaisyta“, - sakė P. Subačius.
P. Subačius yra LRTK kolektyvinio organo vadovas, išrinktas gegužės 18 dieną. Komisijos administracijos direktorius yra Nerijus Maliukevičius. Pagal nustatytą tvarką, piniginius reikalus tvarko administracija, o Komisija - tvirtina biudžeto planą ir vykdymo ataskaitą.