Valandos trukmės informacinępramoginę laidą rengia žurnalistai Juras Jankevičius, Živilė Vaškytė, Zita Kelmickaitė, Žygis Stakėnas, Jūratė Anilionytė, Skirmantas Pabedinskas ir kiti.
Laidoje tiesiogiai jungiamasi su Lietuvos pajūrio kurortais, pasakojama apie jų įdomybes, aiškinamasi, kuo vasarą gyvena poilsiautojai.
“TV antena” pasidomėjo, kokios atostogos labiausiai žavi šios laidos rengėjus.
Živilė VAŠKYTĖ (30 m.)
“Visada smagu išvažiuoti kur nors į užsienį, nes ten gali pabėgti nuo kasdienybės, atsipalaiduoti ir atrasti ką nors nauja. Gera vaikštinėti svetimame mieste, bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, pažinti kitą kultūrą.
Šią žiemą atostogavau Senegale. Tai buvo ir egzotiškos, ir šiek tiek šokiruojamos atostogos. Senegalas — tikroji Afrika, kurioje pilna neišsilavinusių žmonių, pirmą kartą gyvenime matančių gyvus baltaodžius. Jiems buvo ir baisu, ir labai įdomu.
Ten — daug skurdo, nors, pavyzdžiui, Dakaras yra itin modernus miestas. Jame gausu ir prabangiausių viešbučių, ir restoranų.
Būdama Senegale susimąsčiau, ar galėčiau pritapti toje kultūroje.
Kai pervargstu darbe, visuomet grasinuosi, kad nuvažiuosiu kur nors į kurortą, gulėsiu paplūdimyje, deginsiuosi su knyga ir niekur nejudėsiu, bet taip niekada nebūna.
Kai nuvykstu į kitą šalį, visada norisi patirti šį tą nauja, ką nors atrasti. Vien gulėti man neįdomu.
Būna, kad randu laiko nuvažiuoti į Lietuvos pajūrį. Visur gali rasti kuo užsiimti. Pavyzdžiui, Nidoje rengiami įvairūs festivaliai, džiazo koncertai. Gali važinėti vėjaračiu, plaukioti, bėgioti pušyne.
Net Palanga man patinka. Juk ji — ne tik Jono Basanavičiaus gatvė. Jei apsistoji prie Botanikos sodo ar Vanagupės gatvėje, pasijunti lyg kaime, kur kaimynai vieni kitus pažįsta. Gyveni pušyne, kur neužklysta prašalaičiai. Kai norisi triukšmo, užsuki pasižmonėti į J.Basanavičiaus gatvę ir vėlgrįžti į savo “kaimą”.
Juras JANKEVIČIUS (41 m.)
“Man ideali atostogų vieta — Preila. Ten nuostabiai gražu, tylu, ramu, yra ir jūra, ir marios, ir kopos. Be to, visada dviračiu gali numinti tuos kelis kilometrus iki Nidos, kur verda gyvenimas. Vakare, kai nori pailsėti, grįžti į tylią Preilą.
Nuo trejų metų į Preilą važiuodavau kiekvieną mielą vasarą, bet šiemet ten normaliai paatostogauti neišeis, nes teks dirbti.
Per atostogas mane labiausiai žavi ne kurortai, kuriuose yra puiki infrastruktūra, sukurta tam, kad išleistum kuo daugiau pinigų. Kur kas mielesnis poilsis gamtoje: namelyje ant jūros kranto, kur virtuvė — kitame pastate, o tualetas — lauke. Smagu, kai paplūdimyje nereikia trintis alkūnėmis į kaimynus.
Lietuvos pajūris — vieta, kurioje didžioji dalis lietuvių gali sau leisti pabūti savaitę dvi per metus. Laidoje ir mėginsime patyrinėti, kaip jie leidžia laiką. Be to, įdomu sužinoti, kaip atostogauja kad ir klaipėdiečiai, kuriems jūra nėra tokia vertybė kaip kitų šalies regionų žmonėms.”
Žygis STAKĖNAS (29 m.)
“Nerealiausios mano atostogos buvo jaunystėje, kai su bičiuliais traukiniais keliavome per Europą iki Maltos. Ten apsistojome pas draugo seserį. Ji aprodė visą tą mažą, bet nuostabią šalį. Vis svajoju kada nors ten nusivežti ir žmoną.
Dabar su žmona auginame šešerių ir dvejų metų sūnus, todėl mūsų poilsis kiek pasyvesnis. Pavyzdžiui, mėgstame atostogauti Nidoje: gulinėjame paplūdimyje, vaikščiojame po miestą. Kopti į kalnus kol kas tikrai nesinori.”
Zita KELMICKAITĖ (59 m.)
“Žodis “atostogos” iš mano žodyno jau seniai išbrauktas. Aš jas sapnuoju, nes pastaruosius kelerius metus visos mano atostogos yra susijusios su darbu.
Pavyzdžiui, per atostogas su folkloro ekspedicijomis važinėdavau per Lietuvos kaimus ir užrašinėdavau liaudies dainas ar pasakas. Bendravimas su kaimo žmonėmis man teikė malonumą ir dvasinę pilnatvę.
Iš tikrųjų atostogų man įsiminė dvejos. Vienos tokių — kelionė į Indiją 1980aisiais. Tuomet kaip tik buvau parašiusi scenarijų filmui apie Virgilijų Noreiką “Vienos metai — visas gyvenimas”. Honoraro gavau 750 rublių — lygiai tiek, kiek kainavo kelionė.
Tuo pat metu stojau į Leningrado (dabar — Sankt Peterburgas. — Red.) Teatro, kinematografijos ir muzikos instituto etnomuzikologijos aspirantūrą. Pamaniau: jei įstosiu — atšvęsiu Indijoje, jei ne — Indijoje numalšinsiu kartėlį. Įstojau, todėl atostogos buvo itin smagios.
Kita labai šauni kelionė buvo 1998-aisiais, kai kruiziniu laivu plaukiau per Ispanijos salas: iš Gran Kanarijos į Tenerifę, Lansarotę, užsukome į Maroką.
Per atostogas man būtinai reikia jūros — gimiau ir augau Klaipėdoje, todėl jūra labai svarbi. Dėl to ir sutikau dirbti šiame projekte.
Reportažuose kalbinsiu tuos atsipalaidavusius poilsiautojus, kad sužinočiau, kas jiems svarbiausia ir kuo jie gyvena. Nuvažiuosiu į Tauralaukį, kur gyvena šeima, kas vasarą draugų dukterims savo namuose surengianti stovyklą.
Ta šeima ne tik priglaudžia mergaites, bet ir moko jas moteriškų gudrybių. Pavyzdžiui, kaip papuošti šventinį stalą.
Taip pat noriu parodyti šešiametę mergaitę iš Telšių, kuri labai gražiai žemaičiuoja.”