Dauguma automobilio nevairuojančių televizininkų džiaugiasi — nereikia kiekvieną rytą rūpintis, kur pastatyti mašiną, sukti galvą dėl remonto, techninės priežiūros, tepalų keitimo. Ar iš tiesų gyventi be automobilio paprasčiau?
Patinka, kai veža kiti
“O kodėl turėčiau? — paklaustas, kodėl nevairuoja, šypsosi 34 metų televizijos ir radijo laidų vedėjas aktorius Aistis Mickevičius. — Man labai patinka, kai mane vežioja kiti.”
Vis dėlto apie vairuotojo pažymėjimą jis retkarčiais pasvajoja.
“Vieną dieną tikrai išlaikysiu vairavimo egzaminą. Juk gyvenimas mums diktuoja savo sąlygas. Gal iš tiesų būtų patogiau”, — svarsto A.Mickevičius. Tačiau kol kas į darbą ir pramogauti jis važinėja kitų vairuojamais automobiliais.
Viešuoju transportu aktorius naudojasi retai — ten jam per mažai tvarkos. Autobusų ir troleibusų tvarkaraščiai taip pat nepatogūs — neatitinka aktoriaus darbo grafiko bei laisvalaikio planų.
Todėl A.Mickevičius dažniausiai naudojasi taksi paslaugomis. Taip gerokai prieš septintą valandą ryto jis vyksta į darbą radijo stoties “M—1” studijoje, kur kasdien veda rytinę laidą.
Taksi — 600 Lt per mėnesį
“Draugai sako, kad labai daug pinigų išleidžiu taksi, tačiau kai jie ima vardyti, kiek atseikėja savo mašinų priežiūrai, degalams, stovėjimui mokamose aikštelėse ir kitiems dalykams, paaiškėja, jog mano išlaidos ne tokios ir didelės”, — sakė aktorius, už važinėjimą taksi per mėnesį sumokantis apie 600 litų.
Aistis tvirtina nesąs priekabus klientas, tačiau pyksta, kai taksi vairuotojai ima klausinėti, kokiu keliu geriau važiuoti. Tai aktoriui kvepia apgavyste.
A.Mickevičius įsitikinęs, kad taksi vairuotojai privalo žinoti, kuris kelias geresnis. Todėl aktorius netyli, kai taksi vairuotojai jį bando vežti aplinkiniu keliu.
Svajonių mašina — “Fiat”
A.Mickevičius, nors ir nevairuoja automobilio, kai kuriuos kelio ženklus pažįsta.
“Žinau, kaip žymima autobuso stotelė. Jei ženkle kas nors užbraukta, vadinasi, to tikrai negalima daryti. Dar galiu pasakyti, kiek kilometrų liko iki miesto. O BMW atskiriu nuo “Audi” — šio ženklas primena olimpinius žiedus”, — juokėsi aktorius.
Jeigu gautų vairuotojo pažymėjimą, A.Mickevičius norėtų įsigyti nedidelį “Fiat 500”. Aistis jau išsiaiškino, kad ši mašina naudoja mažai degalų, todėl puikiai tiktų važinėti mieste. “Be to, būtų lengva rasti vietą, kur ją pastatyti”, — šypsojosi aktorius.
Susidūrė su praeive
Seniau A.Mickevičius svajojo įsigyti motorolerį, bet su draugu išbandęs šią transporto priemonę mieste tokios minties atsisakė. Mat gatvėse su motoroleriu jiems pasirodė nesaugu.
Nors automobilių vairuotojų požiūris į dviratininkus aktorių dažnai glumina, jis mėgsta važinėtis šia transporto priemone. Dviračiu vyras aplanko draugus ar ramiai pasivažinėja po darbo dienos.
“Neseniai važiavau Gedimino prospektu ir išvydau pažįstamą fotografą. Jis pamojo fotoaparatu ir jau ruošėsi mane fotografuoti, o aš ėmiau pozuoti išsišiepęs ir susidūriau su praeive. Ačiū Dievui, abu traumų išvengėme”, — prisiminė patirtą avariją A.Mickevičius.
Dviračiu — patogiausia
Prieš keletą metų kur kas skaudžiau nuo dviračio krito muzikologas ir radijo stoties “Opus 3” vadovas Darius Užkuraitis (45 m.). Tąkart leisdamasis nuo kalno jis staigiai nuspaudė priekinį stabdį ir vertėsi.
Muzikologas neišvengė sužalojimų — prasiskėlė antakį ir apsibrozdino.
Šis skausmingas nutikimas D.Užkuraitį privertė tik trumpam atsisakyti malonumo minti pedalus. Kai žaizdos užgijo, muzikologas kalnų dviratę transporto priemonę iškeitė į patogų miesto dviratį dideliais ratais.
Sostinės Senamiestyje užaugusiam, o šiuo metu prie Rotušės aikštės gyvenančiam ir vairuotojo pažymėjimo vis dar neturinčiam vyrui dviratis jau tapo gyvenimo būdo dalimi.
“Mėgstu juo važinėti. Riedėdamas dviračiu iš arti pamatai visai kitokį miestą. Dažnai susitinku draugų ir pažįstamų, sustoju pabendrauti”, — pasakojo D.Užkuraitis.
Nuo namų iki darbo Lietuvos televizijoje — 3 kilometrai. Juos muzikologas dviračiu įveikia per 15 minučių. Atgal tą patį atstumą nuvažiuoja 5 minutėmis greičiau, nes tenka leistis nuo kalno. Norėdamas paįvairinti kelionę D.Užkuraitis paprastai keičia maršrutą.
Automobilį vairuoti moka
D.Užkuraitis prisimena, kad prieš ketverius metus, kai pradėjo dažniau važinėti dviračiu, automobilių vairuotojai buvo kur kas nekultūringesni nei dabar. Per pastaruosius metus jų elgesys smarkiai pasikeitė. Be to, ir dviratininkų gatvėse padaugėjo.
“Anksčiau norėdamas kirsti kelią per perėją pasijusdavai tarsi tuščia vieta, o dabar tavęs praleisti sustoja 8 iš 10 automobilių”, — pasakojo D.Užkuraitis.
Save tikru dviračio mėgėju vadinantis vyras šios transporto priemonės neatsisako ir per atostogas. Vis dėlto dviračiu leistis į kelionę per Lietuvą ar bent nuo Klaipėdos iki Nidos jis kol kas neketina, mat minti pedalus jam daugiau malonumas, o ne sportas.
Nedidelį atstumą kartais kartu įveikia ir muzikologo gyvenimo draugė Nijolė Statkutė. Tačiau D.Užkuraitis tvirtina, kad jo draugė be automobilio neišsiverstų.
Vyras prisipažino mokantis vairuoti automobilį. Todėl gali būti, kad kada nors išlaikys egzaminą ir gaus vairuotojo pažymėjimą.
“Neseniai lankiausi pas draugus Paryžiuje. Visi jie turi mašinas, bet net ir gyvendami priemiesčiuose jomis mažai naudojasi. Kur kas mieliau važinėja traukiniais ar metro”, — pasakojo D.Užkuraitis.
Kratosi papildomų rūpesčių
“Vaikystėje mėgau važinėtis dviračiu, tačiau su technika niekada nedraugavau”, — prisipažino TV laidų vedėjas, režisierius 62 metų Vytenis Pauliukaitis.
Dviračio jis neperka, nes yra įsitikinęs, kad juo važinėtis gatvėmis nesaugu. Automobilio vyras taip ir neįsigijo, nes nenori turėti problemų.
“Mes taip trumpai gyvename, priežiūros reikia mums patiems. Esu pernelyg tingus ir nenoriu apsikrauti rūpesčiais, — prisipažino režisierius. — Anksčiau, kai automobilius dažniau vogdavo, man būdavo gaila savo brolio, kuris vis dairydavosi pro langą, ar prie namų dar stovi jo mašina.
Dabar girdžiu, kaip kolegos skundžiasi, esą sunkiai randa vietą automobiliui pastatyti. O kur dar didžiulės degalų kainos.”
Mėgsta keliauti traukiniais
Ar V.Pauliukaitis niekuomet nesės prie vairo? “Kai išeisiu į pensiją ir neturėsiu ką veikti, tada visko gali būti”, — šyptelėjo režisierius, kuris paprastai važinėja taksi arba viešuoju transportu.
Tiesa, į troleibusą ar autobusą jis sėda vis rečiau. Ne dėl to, kad vargintų aplinkinių dėmesys. Žinomam žmogui užkliūva netvarka ir per didelis keleivių srautas.
“Neseniai Vilniuje viešėjo viena mano draugė iš Amerikos ir sumanė išsinuomoti mašiną. Tačiau ją vairavo tik porą dienų, nes nusivylė mūsų vairuotojų kultūra”, — kalbėjo V.Pauliukaitis.
Režisierius įsitikinęs, kad be automobilio jam tiesiog ramiau gyventi. Kai reikia parsivežti kokį didesnį daiktą, jis kreipiasi į perkraustymo įmones.
V.Pauliukaitį dažnai pavėžėja draugai ar pažįstami. Be to, jis mielai keliauja traukiniais.
“Jais važiuoju į Kauną, pajūrį, iki Lenkijos sienos. Patogu, greita ir malonu. Traukiniai pastebimai pagerėjo”, — pagyrų geležinkelininkams negailėjo V.Pauliukaitis.
Prie vairo — žmona
Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius (45 m.) taip pat dar neturi vairuotojo pažymėjimo.
“Mokytis vairuoti gaila laiko”, — nukerta nacionalinio transliuotojo vadovas, kuris kasdien naudojasi taksi paslaugomis. Vis dėlto pakeisti automobilio ratą vyras moka, tai yra daręs ne vieną kartą.
Į laisvalaikio išvykas A.Siaurusevičių veža žmona Ingrida.
“Esu tvarkingas keleivis, automobilyje klausausi LRT radijo. Tai darau dėl darbo. Nors žmonai ne visada patinka, ji supranta”, — pasakojo A.Siaurusevičius. Jis giria žmonos vairavimo sugebėjimus ir tvirtina, kad su ja važiuodamas jaučiasi saugus.
Tiesa, prieš mėnesį šeima buvo patekusi į avariją. Į I.Siaurusevičienės vairuojamą automobilį “Honda FRV” rėžėsi iš priekio važiuojanti mašina, kurios vairuotojas negalėjo paaiškinti, kodėl išklydo į priešpriešinę eismo juostą.
Nors smūgis buvo stiprus, A.Siaurusevičius su žmona ir du jų vaikai rimtesnių sužalojimų išvengė. Jie visi segėjo saugos diržus.
“Kartą esu skridęs lėktuvu, kuris leidosi avariniu būdu”, — prisiminė A.Siaurusevičius.
Paveža paslaugūs draugai
LTV užsienio naujienų žurnalistas Vykintas Pugačiauskas (35 m.) mėgsta vaikščioti pėsčias. Pradėti vairuoti jis niekada rimčiau ir nesvarstė, mat neturi jokio noro.
“Gyvenu miesto centre, iki darbo man netoli. Vilniuje galioja vadinamoji pusvalandžio taisyklė. Per tiek laiko iš centro galima pasiekti bet kurią miesto vietą”, — tvirtina V.Pugačiauskas.
Ilgesniems atstumams įveikti jis renkasi visuomeninį transportą arba dviratį.
“Važinėjau gal 15 metų senumo dviračiu, tačiau pernai jį pavogė, — pasakojo žurnalistas. — Iš karto nusipirkau naują, nors taip pat kuklų.”
Automobilio žurnalistui prireikia nebent važiuojant į mišką grybauti arba prie jūros, tačiau problemų dėl to niekada nekyla, nes tarp draugų — daug vairuojančių.
Apie kitokias transporto priemones V.Pugačiauskas net ir vaikystėje nesvajojo.
“Dukterėčia turi paspirtuką, gal ištaikius progą būtų įdomu pabandyti”, — šyptelėjo žurnalistas.
Beje, vienas profesionaliausių šalies TV žurnalistų dabar gyvena laukimu. Netrukus jis turėtų pradėti dirbti Užsienio reikalų ministerijoje, kur bus atsakingas už visuomenės informavimą apie Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES.