Toks nepriklausomo Jungtinių Valstijų kūrėjo Abdel Ferrara
paskutinis filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį
atlieka Willemas Dafoe (Vilemas Defo), trečiadienį bus pristatytas
Venecijoje ir varžysis dėl Auksinio liūto apdovanojimo.
Kitaip nei tą pačią temą nagrinėjančioje danų režisieriaus
Larso von Triero juostoje „Melancholija“, kuri buvo
viena realių pretendenčių į šių metų apdovanojimą Kanų kino
festivalyje, A.Ferrara filme neišvysime nevilties, visuotino pykčio
ar neigimo.
„Vienas įdomiausių klausimų, kodėl pabaigoje daugiau nebėra
pykčio“, - sakė A.Ferrara kalbėdamas su žurnalistais prieš
peržiūrą Lido salos viešbutyje.
„Mes kalbėjome apie žlugimo įvaizdžius. Bet... čia yra
netikėjimas, yra pyktis ir pagaliau yra susitaikymas. Jeigu jau
patikėjai, tai jau pabaiga. Ką dar gali daryti? Ar dar dauši langą
ir pavogsi televizorių?, - retoriškai klausė režisierius.
„Manau, kad žmonės susitaikys su tuo, su kuo jie susitaiko“, -
pridūrė jis.
„Būti ar nebūti“? Atsakymas yra „būti“, - kalbėjo
režisierius, - Kam gi reikia žudytis, jei 4 val. 44 min. ateis
pasaulio pabaiga? Geriau jau būtų pasilikti ir pasižiūrėti vien
iš smalsumo“.
Tačiau atrodo, kad filmo herojus smalsumo pritrūks.
Filme nurodytas pasaulio pabaigos laikas - 4:44 - pasirinktas
neatsitiktinai; kinų numerologijoje skaičius keturi reiškia mirtį,
paaiškino juostos autorius.
Pats aktorius W.Dafoe prisipažįsta, kad juostos scenarijus iš
pirmo karto jo per daug nesudomino, tačiau filme paliestas mirtingumo
klausimas jam pačiam buvo įdomus.
„Aš pats visą laiką galvoju apie savo mirtį. Ypač kai galvoju
apie kūno organų funkcionavimą, seksą, maistą, juk žinot, kad
mirtis taip pat būna toje maišalynėje“, - sakė jis.