„Tai filmas, kuris smarkiai sukrėtė visus, kas jį matė“, -
suformulavo žiuri nuomonę jos pirmininkas JAV režisierius Darrenas
Aronofsky.
Filmo veiksmas vyksta XIX amžiuje. Laisva J.W.Goethes kūrinio interpretacija pasakoja apie žmogaus sandorį su velniu.
Per spaudos konferenciją po apdovanojimo ceremonijos, A.Sokurovas kreipėsi į šalių vyriausybes ir paragino tęsti meno finansavimą.
„Kultūra nėra prabanga! Tai visuomenės plėtros pagrindas“, - sakė jis.
J.W. von Goethes
tragedijos apie mokslininką, pardavusį sielą velniui dėl žinių,
ekranizacija A.Sokurovas užbaigė tetralogiją apie valdžią, į
kurią įeina anksčiau sukurti filmai „Molochas“ (apie nacių
diktatorių Adolfą Hitlerį), „Jautis“ (apie bolševikų vadą
Leniną) ir „Saulė“ (apie Japonijos imperatorių Hirohito
(Hirohitą).
„Jis (liūtas) toks mažas ir tokį ilgą kelią teko eiti, kad
jis atsidurtų mano rankose. Turiu pasakyti, jog esu laimingas, kad
gyvenu kinematografu ir kad mes visi mylime ir galime suprasti vienas
kitą“, - pareiškė A.Sokurovas.
A.Sokurovas - trečiasis Rusijos režisierius, gavęs pagrindinį
apdovanojimą Venecijos kino festivalyje.
2003 metais Andrejui Zviagincevui buvo paskirtas „Aukso liūtas“
už filmą „Sugrįžimas“, o daug laiko iki to - 1962 metais
apdovanojimą pelnė Andrejus Tarkovskis su „Ivano vaikyste“.
J.W. von Goethe tragedija pagal Jurijaus Arbatovo scenarijų buvo
filmuojama vokiečių kalba. Fausto vaidmenį atliko žinomas
Vokietijoje teatro aktorius Johannesas Zeileris.
Mefistofelį suvaidino avangardinio teatro „Derevo“ vadovas,
Viačeslavo Polunino mokinys Antonas Adasinskis, gyvenantis dabar
Dresdene. Jo Mefistofelis pagal scenarijų - vietos palūkininkas.
Palūkininko žmoną suvaidino Vokietijos kino legenda Hanna Schygulla.
Juosta buvo filmuojama Čekijoje ir Islandijoje. Tinkamos
natūralios aplinkos Vokietijoje A.Sokurovas nerado, ir didelė dalis
biudžeto buvo sunaudota tam didžiulės viduramžių pilies
pastatymui netoli Prahos. Islandijoje buvo filmuojamas juostos finalas
- Fausto išėjimas ledynu. Po kelių dienų tą vietą sunaikino
išsiveržęs Ejafjadlajokudlio ugnikalnis.
Spaudos konferencijoje po pasaulinės premjeros A.Sokurovas
pareiškė, kad, jo nuomone, Faustas yra vienas svarbiausių
pasaulinės literatūros personažų.
„Kas būtų pasaulinė literatūra be „Fausto“? Tai realus,
istorinis personažas, taip, kaip ir visi kiti mano tetralogijos
herojai - Hitleris, Leninas ir imperatorius Hirohito“, - sakė
režisierius.
Vokiečių kalbos žodis „Faust“ reiškia „kumštis“, priminė
jis.
„Mūsų kumštyje yra keturi pirštai. Man tai simbolizuoja mano
tetralogiją: „Molochas“, „Jautis“, „Saulė“ ir „Faustas“. Esu
patenkintas, kad tai lyginis skaičius, nes lyginiame skaičiuje
atsispindi pasiekta kokybė ir tam tikras išbaigtumas“, - sakė
A.Sokurovas.
Jis prisipažino, kad jam nepatinka kinas. „Man literatūra - tai
pagrindinis patyrimas. Man nepatinka kinas, bet labai patinka
literatūra. Ir savo filmus aš laikau ne kinematografininko patyrimu,
o rašytojo patyrimu. Tik Rusijos kinematografininkai gali dėti tiek
pastangų, kurdami kūrinius, lygiai kaip ir Rusijos rašytojai“, -
sakė režisierius.
„Fausto“ sumanymą A.Sokurovas brandino daugiau kaip 30 metų.
„Šis darbas mums sekėsi gana nelengvai. Mes dirbome labai ilgai.
Vienu metu baigėsi pinigai, ir dabar aš galutinai priėjau prie
išvados, kad rimtiems projektams reikia principinių sąlygų, kurios
galėtų užtikrinti režisieriaus nepriklausomybę. Tik
nepriklausomas režisierius gali sukurti iš tikrųjų vertingą meno
kūrinį“, - sakė režisierius.
Paskutinės filmo scenos buvo filmuojamos Ispanijoje. Pasak
A.Sokurovo, „tai nuostabi šalis, tai nuostabūs žmonės. Kas ten
nebuvote - būtinai ten nuvažiuokite. Ten nepaprasta gamta, o man
apskritai natūralios aplinkos pasirinkimas turi itin didelę
reikšmę, jis labai daug reiškia sumanymo įgyvendinimui“.
Juosta buvo filmuojama vokiečių kalba ne vien todėl, kad
pagrindinis finansavimas buvo iš Vokietijos, o todėl, kad vaidino
vokiečių aktoriai.
„Kaip įsivaizduoti „Faustą“ be vokiečių kalbos? Goethe herojai
negalėjo kalbėti jokia kita kalba. Be to, vokiečių kalba -
nepaprasta. Ji labai šiurkšti, palyginti, su rusų kalba, ir ten yra
labai daug dalykų, kurių aš, kaip slavų auklėjimo rusas
negalėjau ištarti“, - sakė režisierius.
Atsakydamas į žurnalistų klausimą, kodėl jo filme
Mefistofelis paprastas palūkininkas iš „mažo miestelio“, o ne
pragariškas piktadarys, A.Sokurovas paaiškino, kad, jo nuomone,
„šėtono vaidmuo smarkiai perdėtas“.
„Šėtonui teikiama pernelyg daug reikšmės. Jeigu mes manome,
kad velnias - tai puolęs angelas, aš nesu tikas, kad mes teisūs“, -
sakė režisierius.
„Argi šis puolęs angelas gali būti rimtas priešininkas Dievui.
Tai popierinė baidyklė. Ir jos nereikia bijoti. Ne. Velnias - tai
kažkas kita, aš manau, kad tai - žaidimas, tai mėginimas pastatyti
tarp žmogaus ir Dievo ką nors, ant ko būtų galima suversti visas
klaidas“, - sakė jis.
Geriausiu aktoriumi paskelbtas Michaelas Fassbenderis, vaidinęs Steve‘o McQueeno filme "Gėda" („Shame“), kuriame jis vaidina
sekso manijos apsėstą vyrą. M.Fassbenderis taip pat vaidino ir kitame filme, kuris dalyvavo Venecijos kino filmų festivalyje. Tai Davido Cronenbergo „A Dangerous Method“, kuriame jis atlieka psichonanalitiko Karlo Jungo vaidmenį.
Geriausios aktorės apdovanojimas atiteko Deanie Yip, kuri vaidino kino juostoje „Paprastas gyvenimas“ („A Simple Life“). Čia ji vaidina senyvą
damą, kuri po kelis dešimtmečius trukusio tarnaitės darbo atsiduria
senelių namuose.
Už geriausią režisūrą „Sidabrinį liūtą“ atsiėmė Kinijos
režisierius Cai Shangjunas, sukūręs juostą „Žmonės
kalnai, žmonės jūra“ („People Mountain People Sea“).
Specialusis žiuri prizas atiteko italui
Emanuele Crialese už filmą „Kieta žemė“ („Terraferma“).
Venecijos kino festivalio žiuri vadovavo amerikiečių
režisierius Darrenas Aronofsky.
Kas dveji metai vykstantis Venecijos kino festivalis yra
Venecijos bienalės dalis ir rengiamas nuo 1932 metų su pertrauka
Antrojo pasaulinio karo metais.