Buvo šilta birželio diena. Vidurdienis. Goda skubėjo į klasikinių šokių būrelį, kai netikėtai į troleibsą, kuriuo važiavo, įlipo dvi merginos. Pažinojo jas. Viena iš jų – prieš kelis mėnesius šešioliktąjį gimtadienį atšventusi Silva. Tačiau didžiausią baimę Godai kėlė kita, pusmečiu jaunesnė Sandra, tų pačių globos namų, kuriuose gyveno Goda, auklėtinė. Kai Kaune, šeštojo forto rajone, prie Nemuno šlaito, vidury dienos dvi merginos tempė į miškelį liesutę Godą, šunis vedžiojantys miestelėnai ir į prekybos centrus skubantys miegamojo rajono gyventojai liko abejingi. Vėliau Goda išgirdo, jog buvo baudžiama kaip skundikė. Nors, tikino, niekam Sandros neskundusi. Egzekuciją stebėti merginos pasikvietė liudininkus. Vaikinus, su kuriais draugavo. Jie nesikišo, tik atokiai, nuo kalniuko stebėjo, kaip „smaginasi“ draugės. Beje, viena jų netrukus pati tapo auka.
Nežinia, kas labiau šokiruoja – ar pasakojimų atvirumas, ar tai, kokiu ramiu, sakytum, abejingu tonu merginos dėsto smulkmenas apie tai, kaip kankino savo bendraamžę. Šią laidą tiesiog būtina pamatyti visiems, manantiems, kad baisūs dalykai vyksta kažkur kitur, už jų saugių namų sienų. Iš tikrųjų jie visai šalia mūsų, ir, neduok Dieve, jie gali paliesti bet kurio iš mūsų šeimą. „24 valandos” - pirmadienį 16.40 per LNK.
