„Kai gydytojai pasakė diagnozę, maniau, kad išprotėsiu“, – prisipažįsta N.Juška. Baleto primarijus įsitikinęs – dėl jo nelaimės ir tokių kančių kalta Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovybė, garsėjanti skandalingomis istorijomis dėl lėšų grobstymo, su Gintautu Kėvišu priešakyje.
„Vadovybė investuoja milijonus į teatro sceną, o į baleto šokėjus, dėl kurių žmonės veržiasi į spektaklius, – nieko. Visose šalyse artistus prižiūri treneriai, masažistai, medikai, o pas mus nieko panašaus nėra. Lietuvos operos ir baleto teatre net nebedirba traumatologė, kuri mums yra būtina“, – atvirauja N. Juška, dėl teatre patirtos traumos gulintis Lazdynų greitosios pagalbos ligoninės traumatologijos skyriuje.
Jis aiškina, jog traumos yra baleto artistų kasdienybė, ir sako: „Jei tu negali šokti, tai esi nebereikalingas. Nuvarytus arklius nušauna.“ Štai taip atsitiko ir vienam garsiausių Lietuvos baleto meistrų.
Milžiniškos dozės vaistų nuo skausmo, iš skausmo sukąsti dantys ir bandymas sulaikyti ašaras scenoje – tokia, pasak N.Juškos, yra nematoma, iš pirmo žvilgsnio spindinčio baleto šokėjų gyvenimo pusė. Ir ji niekam neįdomi.
„Pats teatro generalinis direktorius Kėvišas man yra pasakęs, jog baletas jam mažiausiai rūpi. Turėti baleto teatrą – prestižas, o kam įdomūs ten dirbančių žmonių likimai? Niekam,“ – atvirauja baleto choreografas Jurijus Smoriginas. Tiesa, Jurijus dėl N. Juškos patirtos traumos kaltina ne vadovybę, o patį šokėją: „Jei pats nepasirūpinsi savo sveikata, ja nepasirūpins niekas kitas. Juška yra klasikinis narcizas, kuriam labai trūksta dėmesio – jis negali be to gyventi. O baletas yra ne vaikų darželis. Jei medikai nustatė rimtą traumą, tai nereikia daugiau žengti į sceną ir šokti“, – teigia J.Smoriginas.
„Aš ir dabar prisileisiu vaistų ir eisiu toliau šokti“, – savo įsitikinimų tvirtai laikosi N.Juška.