Kaip visuomet, sausos nuosprendžio frazės nepajėgia atskleisti viso bylos žavesio. „Nusikalstamos veikos buvo vykdomos stebint pareigūnams“. Po šiuo teiginiu slypi istorija, kurioje Džeimsas Bondas tikrai nepasididžiuotų sudalyvauti. Ypač, kad slaptųjų agentų taikiklyje atsidūrė organizacija, kadaise užpuolusi paties Bondo darbovietę. 2000 metais „Tikrosios Airijos respublikonų armijos“ nariai paleido prieštankinę raketą į britų slaptosios tarnybos MI6 pastatą Londone.
Tačiau apskritai XXI a. pradžia airių kovotojams buvo sunkus metas. Trūko ginklų. Ieškodami jų „Tikrosios Airijos respublikonų armijos“ vadovai kreipėsi į vieną britų verslininką. Pastarasis vertėsi ne tik legalia veikla, bet ir cigarečių kontrabanda iš Rytų Europos. Be to, jis dar buvo ir britų kontržvalgybos MI5 agentas. Tarnybos paragintas, kontrabandininkas sutiko suvesti teroristus su ginklų prekeiviais. MI5 savo operacijos partneriais pasirinko VSD ir taip 2006 metais dramos veiksmas pirmą kartą persikėlė į Lietuvą. Vilniuje „Tikrosios Airijos respublikonų armijos“ atstovę pasitiko ginklų prekeiviu apsimetęs pareigūnas „Tomas“. Tačiau šie pirmieji kontaktai niekur nenuvedė. Trūko pasitikėjimo.
Bet galiausiai ginklų poreikis privertė surizikuoti. 2007 metais vieno iš „Tikrosios Airijos respublikonų armijos“ vadų brolis ir įgaliotinis Michaelas Campbellas pats atvyko į Lietuvą susitikti su „Tomu“. Į žaidimą įsijungė dar du VSD pareigūnai. Vienas jų žadėjo tiekti sunkiau įgyjamus ginklus, kitas tvirtino galįs pervežti prekes į Jungtinę Karalystę. Po ginklų apžiūros Campbellas sumokėjo užstatą ir derybos tęsėsi. 2008 metų pradžioje specialiosios tarnybos nusprendė, kad turi viską, ko joms reikia. Antrą kartą atvykęs į Lietuvą Campbellas buvo suimtas.
Šitaip Lietuvoje suklupusi „Tikroji Airijos respublikonų armija“ jau seniai kelia rūpesčius Jungtinės Karalystės ir Airijos specialiosioms tarnyboms. Nuo pat įkūrimo 1997 metais organizacija užsiėmė vien tik teroristine veikla. Jos nariai organizavo ne vieną sprogimą Šiaurės Airijoje ir Anglijoje. 1998 metais Omos mieste „Tikrosios Airijos respublikonų armijos“ nariai susprogdino automobilyje padėtą bombą. Įvykio metu žuvo daugiau kaip 20 civilių žmonių. 2000 metais „Tikrosios Airijos respublikonų armijos“ taikiniu tapo ne tik britų žvalgyba, bet ir nacionalinis transliuotojas BBC. Prie televizijos pastato sprogus bombai žuvo vienas žmogus. Tačiau visa tai – tik trumpa kur kas ilgesnės ir kruvinesnės istorijos atkarpa.
„Airijos respublikonų armijos“ pavyzdys labai gerai iliustruoja problemas, kurias sukelia beveik kiekviena ginkluota išsivadavimo kova. Žmones lengva apginkluoti. Daug sudėtingiau yra juos nuginkluoti. 1919 metais Michealui Collinsui ir jo bendražygiams pakako užpulti keletą policijos nuovadų, kad apsirūpintų ginklais. Ginklais, su kuriais jie ketino iškovoti Airijai nepriklausomybę. Bauginantys britų policininkų nužudymai ir kiti ryžtingi veiksmai buvo rezultatyvūs. 1921 metais britų vyriausybė priversta nusileisti. Londone pasirašyta sutartis įsteigė Laisvąją airių valstybę, kuri tapo šiuolaikinės Airijos pradžia. Tačiau „Airijos respublikonų armijos“ problemos tada tik prasidėjo.
Iš pradžių sukilo tie nariai, kuriems sutartis su britais atrodė nepakankama pergalė. Pilietinį karą 1923 metais laimėjo naujosios Airijos kariuomenė. Tačiau paleisti karo belaisviai atnaujino savo pogrindinę ginkluotą veiklą. Nuo tada „Airijos respublikonų armija“ tapo teroristine organizacija ne tik Britanijoje, bet ir Airijoje. Jos vardą dar labiau suteršė flirtas su naciais ir komunistais. 1969 metais kairuoliško jaunimo siautėjimui Europoje pasiekus piką, nuo „Airijos respublikonų armijos“ atskilo marksistinis sparnas. Jis palyginti greitai sunyko. Respublikonišką tradiciją išlaikiusi organizacijos dalis pasivadino „Laikinąja Airijos respublikonų armija“. Jos nariai tęsė kovą su britais. Tik 1997 metais „Laikinoji Airijos respublikonų armija“ sudėjo ginklus. Tačiau ir tuomet liko nepatenkintų kovotojų. Taip atsirado „Tikroji Airijos respublikonų armija“.
Tokios įsisenėjusios airių ir britų problemos šį kartą atiteko VSD, kuriam netrūko ir savų bėdų. Kai Michaelas Campbellas pirmą kartą atvyko į Lietuvą, čia jau buvo pasibaigęs skandalingas VSD veiklos parlamentinis tyrimas. Į visišką nokautą departamentą pasiuntė CŽV kalėjimų istorija. Paaiškėjo, kad Lietuva nesaugo ne tik savų, bet ir svetimų paslapčių. Būtų naivu manyti, kad užsienio partneriai iš to nepasimokys. Tad liekame su klausimu: ar Campbello bylą prisiminsime kaip VSD „gulbės giesmę“?
„Pasaulio panorama“ – šeštadienį
15.30 val. per Lietuvos televiziją. Laidą veda Bernardas
Gailius.