Pietų Lenkijos miestelyje Antrojo pasaulinio karo metu buvo sistemingai sunaikinta ir mirė daugiau nei milijonas vyrų, moterų bei vaikų. Nors didžiąją aukų dalį sudarė žydų tautybės žmonės, iš tiesų ši koncentracijos stovykla nebuvo specialiai įkurta tam, kad vokiečių diktatoriaus Hitlerio patikėtiniai galėtų vykdyti masinio naikinimo planą, kuris buvo vadinamas „Galutiniu sprendimu“.
Pirmoji stovyklos dalis buvo pastatyta tik įbauginti vokiečių okupuotos Lenkijos gyventojus, o vėliau ji tapo vergingo darbo vieta, į kurią 1942 metais pirmieji žydai buvo siunčiami dribti. Tačiau netrukus Aušvicas tapo pagrindine genocido ašimi.
Siaubinga istorija pasakojama panaudojant išlikusią filmuotą archyvinę medžiagą bei atkuriant svarbiausius koncentracijos stovyklos epizodus, taip pat remiantis dokumentais bei planais, kurie buvo aptikti Rytų Europos archyvuose.
Dokumentiniame filme liejasi ir daugiau nei šimtas gyvų pokalbių ne tik su išgyvenusiais stovyklos belaisviais, bet ir su kaltinamaisiais, vykdžiusiais kankinimus.
Detalus šešių dalių pasakojimas apie Aušvico mirties stovyklą, jos evoliuciją ir nacistų, kurie įkūrė šią stovyklą ir jai vadovavo, mąstymą bei žiaurius poelgius – šeštadieniais ir sekmadieniais 16 val 5 min per „Lietuvos ryto“ televiziją.