T.Pačėso vadovaujama „Prokom“ komanda žaidžia Eurolygoje. Lenkijos čempionate jai taip pat tenka susidurti su nemenku pasipriešinimu. Todėl nuolatiniai pastarųjų metų šalies čempionai į kiekvienas rungtynes eina tarsi į karą.
T.Pačėsas per naktis kurpia žaidimo strategiją, dienomis vaiko krepšininkus per treniruotes ar rungtynes. Tačiau net ir labai užsiėmęs „Prokom“ treneris visada randa laiko internete pažiūrėti Dzūkijos televizijos laidas.
2008-aisiais jis tapo tuometės Alytaus regioninės televizijos savininku ir pasinėrė į televizijos verslą.„Koks čia verslas, - moja ranka „Prokom“ treneris. - Tai šiaip užsiėmimas.“
Dzūkijos televizijos direktorė - T.Pačėso žmona Laima. Tačiau žinomas treneris, pastarąjį dešimtmetį daugiau laiko praleidžiantis Lenkijoje, taip pat nėra tik pasyvus stebėtojas. Televizijoje priimant svarbius sprendimus, jo žodis - visada lemiamas.
- Kaip kilo mintis nerti į televizijos pasaulį? - „TV antena“ paklausė T.Pačėso.
- Spontaniškai - man pasiūlė įsigyti šios televizijos akcijas. Niekada to neplanavau, nes iš regioninės televizijos uždirbti neįmanoma.
Tai - patriotinis žingsnis Alytaus labui. Gimiau Kaune, bet augau Alytuje. Ten dabar gyvena mano šeima, todėl myliu šį miestą.
- Kokios politikos televizijoje laikotės?
- Prieš man įsigyjant televizijos akcijas, jos buvo vieno Alytaus politiko rankose. Todėl kanalas buvo tendencingas, politizuotas. Niekas nenorėjo su juo bendradarbiauti.
Iš karto pakeičiau strategiją. Pasakiau, kad tapsime viso miesto televizija, kad mums svarbūs paprasti žmonės, todėl nebūsime šališki.
Nesu partinis, politiko karjeros neplanuoju, nesirengiu kandidatuoti į miesto merus, todėl man nereikia reklamos. Man rūpi miesto aktualijos. Noriu, kad miestiečiams mūsų žinios būtų įdomios ir aktualios.
Į daug dalykų valdžia nekreipia dėmesio, o mes stengiamės, kad žmonėms būtų lengviau. Pavyzdžiui, aiškinamės, kodėl per ilgai trunka gatvių remontas ir taip apsunkinamas gyvenimas paprastiems miestiečiams.
Nesikišu į kūrybinį darbą, tik prieš sezoną ir jam pasibaigus nubrėžiame gaires, įvertiname atsiliepimus ir svarstome, ką galime padaryti geriau.
Manau, kad mano televizijos žurnalistai dirbdami jaučia komfortą - jie turi kūrybinę laisvę, o
darbo laiko niekas nereguliuoja.
- Garsėjate kaip itin griežtas ir reiklus treneris. O koks esate televizijos savininkas?
- Mano valdymo stilius - liberali diktatūra (juokiasi). Atsižvelgiame į darbuotojų pageidavimus, bet turi būti taip, kaip nusprendė valdžia.
Drausmės privalu laikytis ir krepšinio komandoje, ir televizijoje. Juk tai - komandinis darbas. Jei kiekvienas pradės dirbti pagal savo viziją ar supratimą, kils chaosas.
Su darbuotojais daug diskutuojame, o sprendimus priimame mes su žmona. Laidų tikrai necenzūruojame
- kiekviena jų turi savo vadovą.
Man dažnai skambina televizijos projektų vadovė. Jei ji turi įdomių minčių, visada randu laiko apie tai pasikalbėti.
Džiaugiuosi, kad perėmęs televiziją tokiu sunkiu metu darbuotojams nesumažinau atlyginimų.
- Ar dirbdamas Lenkijoje turite laiko sekti Dzūkijos televizijos programą?
- Šiokiadieniais kasdien internete žiūriu miesto žinias, kitas laidas. Kai pastebiu, kad trūksta kokybės, aiškinuosi, kodėl taip nutiko ir kaip visa tai ištaisyti.
Nereikia itin išmanyti televizijos darbo niuansų, kad pamatymum techninius nesklandumus.
Aš ir pats iš dalies užsiimu žurnalistika - rašau tinklaraščiuose apie Lenkijos krepšinį ir VTB jungtinę lygą.
- Ar sporto naujienas žiūrite priekabiau?
- Žinoma, priekabiau, nes šią sritį išmanau turbūt geriausiai. Kadaise Alytuje veikė „Alitos“ krepšinio klubas, buvo iškovojęs net šalies čempionato bronzą.
Dabar mieste krepšinio nėra. Stengiamės aiškinis priežastis, kodėl taip nutiko. Pateikti tik sausus faktus būtų per daug paprasta.
- Jei turėtumėte autorinę laidą, kokia ji būtų?
- Labai domiuosi politika - Lietuvos, Europos, pasaulio. Ypač - Lenkijos. Būtų įdomu dalyvauti politinėse diskusijose.
Vis dėlto apie autorinę laidą negalvoju. Manau, kad kiekvieną darbą turi dirbti iš pašaukimo, o ne iš neturėjimo kuo užsiimti.
- Vienuoliktus metus dirbate Lenkijoje, kurios televizijos rinka - nepalyginamai didesnė nei Lietuvos. Ar žiūrite lenkų kanalus ir randate idėjų, kurias galėtumėte pasiūlyti savo televizijai?
- Lenkijos televizijose yra dalykų, kuriuos galėtų pritaikyti ir nacionaliniai Lietuvos kanalai. Pavyzdžiui, itin mėgstu kanalą TVN24, ištisą parą pateikiantį aktualią informaciją apie įvykius parlamente, vyriausybėje, prezidentūroje, sporto, verslo, meno pasaulyje.
Lietuvai panašaus kanalo itin reikia, bet tuomet valstybės institucijos - Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra, savivaldybės turėtų įsileisti žurnalistus į svarbius posėdžius.
Dabar jų negali stebėti, jeigu iš anksto nesusitarei. O po posėdžių dar gauni nurodymų, ko negalima rodyti.
Lenkijoje tokie dalykai neįsivaizduojami - šioje šalyje žurnalistai turi absoliučią laisvę. Jie gali laisvai ateiti į svarbius valdžios atstovų posėdžius. Jei, pavyzdžiui, Lenkijos prezidentūra neįsileistų žurnalistų, kiltų didžiulis skandalas.
Žmonės juk turi teisę matyti, ką veikia jų išrinkti politikai. Gyventojai turi teisę dalyvauti diskusijose, kai svarstomas jiems svarbus klausimas. Lietuvoje įstatymai dažniausiai priimami už uždarų durų ir žmonės apie juos sužino vėliau.
- Ar esate priekabus dėl Dzūkijos televizijos laidų vedėjų išvaizdos?
- Taip. Vedėjas turi atrodyti solidžiai. Televizijai reikia daug investicijų, todėl verčiamės sunkiai. Vis dėlto mums svarbi kokybė. Dabar galvojame apie naują studiją, kaip atnaujinti aparatūrą, o tai - dideli pinigai.
Paprasčiausiems dalykams - laidos vedėjo šukuosenai ar aprangai pinigų, aišku, randame. Ekrano žmonės turi atrodyti kuo geriau.
- Pristatydama naują sezoną Dzūkijos televizija sukūrė vaizdo klipą, kuriame dainavote ir jūs. Ar buvo baugu?
- Ne, koks čia baugumas. Komentuodamas Lietuvoje surengtą Europos vyrų krepšinio čempionatą pripratau prie filmavimo kamerų. O šiaip „dainuoju“ per kiekvienas krepšinio rungtynes kelių tūkstančių žmonių auditorijai, todėl publikos nebijau.
- Ar Dzūkijos televizijoje turite savo kabinetą?
- Man jo nereikia. Užsukęs visada randu vietą, kur galėčiau prisėsti. Televizijoje lankausi kaskart, kai tik būnu Lietuvoje.