Tai buvo metai, kai stambusis komercinis transliuotojas leido suprasti, kad eteryje būti apsvaigusiam yra normalu, jei vienas transliacijos rengėjų sako, jog kaltos vedėjo pagirios, tačiau vedėjas apie savo problemą kalba sudėtingais medicinos terminais. Paaiškėjo, kad yra vedėjas, kuris visada teisus. Jei vedėjas neteisus — žiūrėti ankstesnį punktą.
Metai, kai prodiuseris Edvardas Žičkus pagaliau išdrąsėjo ir pajuto, kad gyvenimo istorijas, kurias pats eteriui rengia, pats gali jame ir pristatyti.
Metai, kai TV kanalų programų vadovų galvose įsižiebė lemputė, kad stengtis išrasti dviračio XXI amžiuje nereikia, o vietiniai kūrėjai vis tiek nesugalvos nieko genialiau, nei jau sugalvojo kuriantys didesnei rinkai.
Tiesa, tai griežtai tvirtinti gal kiek per drąsu, bet tendenciją įžiūrėti galima. Dar neseniai idealus sprendimas atrodė pasižiūrėti, ką rodo rusai, pakeisti pusantros taisyklės ir rodyti lietuviams kaip savo produktą. Dabar — jau kiek kitaip. Ryžtamasi pirkti formules iš užsieniečių.
Nežinia, kiek už tokį mąstymo pokytį atsakingi “Lietuvos talentai”, “Tu gali šokti” ar “Ūkininkas ieško žmonos”, kur paslaugūs vakariečiai visas detales perkančiai formatą televizijai yra sugromuliavę iki smulkmenų. Tačiau tarptautinių projektų eteryje daugėja — pasidavusi LNK jau rodė “Dainuok, jei gali”, 2012-aisiais paleis “Lietuvos balsą”, o TV3 žada bet kuriame pasaulio kampelyje bent jau viena ausimi girdėtą laidą “X faktorius”.
Metai, kai toliau ryškėja televizijos prekės ženklai, kurie yra neįtikėtinai gajūs. Mūsų laukia šeštas “Žvaigždžių duetų” sezonas. Į mokyklas jau atėjo nemažai pirmokų, kuriems Mios ir Giedriaus Leškevičiaus duetas yra toks pats būtinas saugios vaikystės atributas, kaip jų tėvų kartai — Labanaktukas. Nesilažinkite, kad šis sezonas bus paskutinis. Mums gaila jūsų pinigų.
Metai, kai žiūrovų mobiliesiems telefonams kažkas atsitiko. Net lemiamos šokių ir dainų konkursų laidos nebeprirenka tiek žiūrovų skambučių ir SMS, kiek anksčiau pritraukdavo per pusvalandį. Tikriausiai kalti nauji išmanieji aparatai — pridalijo lietuviams per akcijas, bet neišmokė skambinti. Jei rimtai, susidaro įspūdis, kad dalyvauti šituose žaidimuose žiūrovams gerokai pabodo.
Metai, kai sužinojome, kad TV žiūrovai — gana nereiklūs ir kanalai ramiai galėtų vadovautis gerai įsisąmonintu šūkiu “Nauja — tai pamiršta sena”. Kartais net gali atrodyti, kad vadovauti televizijai — be galo paprasta. Atsiverti šešerių metų senumo savo programą ir gražiai papudravęs perkeli į nūdieną.
Prieš keletą metų kalbėta apie pokalbių šou, kaip žanro, mirtį Lietuvos eteryje. Dabar jų tiek, kad tik spėk rinktis. Prie Rūtos Mikelkevičiūtės, Rūtos Janutienės, amplua vasarą pakeitusios Astos Dudurytės rudenį prisidėjo Agnė Armoškaitė. Sausio pradžioje į diskusijų laidos “Pabandom iš naujo” kėdę sės Marijus Mikutavičius. Beje, neseniai prisipažinęs, kad pokalbių laida “Vakaras su Marijonu” nebuvo smagiausias darbas jo gyvenime. Žodžiu, įkvėpto kalbėjimo eteryje — kaip auksiniais “Nomedos” laikais.
Pagal tokią logiką į eterį per porą metų turėtų grįžti numarintos banalaus, bet gerus reitingus rinkdavusio humorėlio laidos, o 2012-ųjų naujiena taps “TV pagalbos” atgimimas.
Metai, kai laidų vedėjų dingimas iš eterio nebekelia jokių aistrų — Mia ir Oksana Pikul išnyko kone nepastebimai. Žiūrovai arba kalbančioms galvoms ekrane nebeteikia reikšmės, arba jau apsiprato su mintimi, kad amžini eteryje yra tik Vytautas Šapranauskas ir Algis Ramanauskas (būsimas “Žvaigždžių duetų” vedėjas, kuriam LNK eteryje vienintelis neišbandytas poligonas anksčiau ar vėliau liks žinių laidos).
Metai, kai stiliaus guru Mantas Petruškevičius surengė pompastišką atsisveikinimo su eteriu šventę ir tuojau pat į jį grįžo. Fokusas iš fantastikos srities. Nepriekaištingai surištas šalikėlio mazgas daro stebuklus.
Metai, kai moterys įgijo savo televizijos kanalą, nors apie tokią pačią dovaną vyrams kol kas niekas nekalba. Arba mus laiko pernelyg ribotais ir mano, kad mus domina vien sportas, automobiliai ir žvejyba (o jais eterio neužkiši), arba nusprendė, kad moterims galima lengviau sumaitinti reklamą.
Metai, kai muzikantai toliau keikėsi, kad muzikinių laidų daugėja, o savo kūrybos groti eteryje jiems niekas neleidžia. Paradoksas, bet daugiausia tokių galimybių turi veteranai — LTV “Mūsų dienos kaip šventė” duoda jiems tiek eterio, kiek pastaruosius keletą metų jaunimo grupėms nesisapnuoja.
“Lietuvos ryto” televizijos laida “Gyvai” buvo kol kas paskutinis pasispardymas, siekiant suteikti tribūną gyvai grojančioms lietuvių grupėms ir atlikėjams.
Sausio pradžioje į Lietuvą nusileis dar prieš pirmąjį akordą gerokai apkandžiota nauja muzikos apdovanojimų ceremonija M.A.M.A. Nuo jos daug kas priklausys: jei renginukas atsispirs pagundai žaisti pagal televizijos taisykles ir pavirsti “Auksinių svogūnų” tipo fiesta, o reitingai netikėtai šaus į dangų, galbūt kas nors patyliukais pradės brandinti ir nuolatinės naujai muzikai (o ne balsą laužantiems perdainuotojams) skirtos laidos idėją. Tiesa, šiuo scenarijumi mažai kas tiki.
Metai, kai laidų vedėjus ambicingai supirko ir apie “per ankstyvus mirties gandus” prabilo BTV. Apie rezultatus kalbėti anksti, bet per petį paplekšnoti norisi — už tai, kad vieni iš nedaugelio smarkiai atsinaujino ir atsispyrė pagundai dirbti autopiloto režimu.
Bambėti galima ilgai, bet, dievaži, neteisūs bus tie, kurie sakys, kad Lietuvos televizijų žiūrovai neturi iš ko rinktis.
“TV antenos” redakcijoje veidus papuošė šypsena ir ilgai jos nenutrins apklausos rezultatai. Skaitytojams labiausiai patinka Algimantas Čekuolis ir Jurgita Jurkutė. Kaip diena ir naktis besiskiriančias laidas vedantys žmonės. Pasirinkimas, rodantis, kad kiekvienas eteryje gali rasti šį tą sau, pramogų šou nenustelbia pamąstymų apie padėtį Irake, o ekrane gali išsitekti ir jaunatviškas polėkis, ir per dešimtmečius sukaupta patirtis.