Šįkart kosmoso padarai nusprendžia siautėti Maskvoje, kur režisierius Chrisas Gorakas bei prodiuserio Timuro Bekmambetovo (“Dienos sargyba”, “Nakties sargyba”) komanda surinko keletą ne itin ryškių žvaigždučių ir liepė labai bijoti.
Klubas. Jauni amerikiečiai verslininkai Šonas (Emile’is Hirschas) ir Benas (Maxas Minghella) skrenda į Maskvą, kur su kolega iš Švedijos Skaileriu (Joelis Kinnamanas) planuoja imtis internetinio verslo projekto.
Švedas juos apgauna ir jaunuoliai malšinti širdgėlos patraukia į naktinį klubą. Ten sutiktos amerikiečių turistės Natali (Olivia Thirlby) ir Enė (Rachael Taylor) guodžia, kad tai — ne pasaulio pabaiga. Bet ši ima ir ateina su klausimu — kur norėtum tokią akimirką būti? Ar Larso von Triero palapinėje iš penkių šakelių (“Melancholija”), ar neprestižiniame Maskvos naktiniame klube?
Kamuolys. Jaunuoliams linksminantis filmo kūrėjai negaišdami laiko nusprendžia pademonstruoti, kaip išleido negausų efektams skirtą biudžetą. Tamsiame danguje išnyra kažkas panašaus į oranžines medūzas, kurios plevendamos ir žibėdamos leidžiasi vis arčiau miesto. Klubo lankytojai išsižioję neramiai stebi, o baugštus policininkas įsidrąsinęs nusprendžia tvoti lazda. Kamuolys tvyksteli — vargšas narsuolis akimirksniu virsta pelenų krūva.
Slėpynės. Nors ir įtaria, kad čia ne arabų teroristų sąmokslas, jaunuolių grupė nusprendžia slėptis JAV ambasadoje, tarsi šios sienos saugotų nuo visų įmanomų negandų. Ambasados paieškos suteikia progą pasifilmuoti auksinių kupolų fone ir pasivaikščioti po Maskvą, kur rūsti moteriškė ūkiškai mūrija langus.
Vakariečiams tikriausiai labai patiks scena, kai grupelė bėglių nuo priešiškai nusiteikusio ugninio bumbulo slepiasi po apdaužytu automobiliu, stovinčiu tuštutėlėje Raudonojoje aikštėje. Filmuota tikrai ten, per vargus buvo gautas leidimas.
Masė. Iš aktorių eiliškumo titruose galima nuspėti, kurie iš jų išliks iki pat galo arba bent jau geroką ateivių invazijos gabalą.
Prie pirmosios grupelės pakeliui prisideda vienas kitas prašalaitis, tačiau jų vaidmuo yra aiškus. Tai — masė, kuriai lemta žūti, kad herojai (kvailas, protingas ir dvi cypiančios merginos) kuo ilgiau išliktų gyvi. Vėliau, kai išlikimo pagrindų pramokę amerikiečiai susideda su į partizanus ar žmogėdras panašiais rūsčiais vietos vyrukais, rusų bei laužytos anglų kalbos maišalynė kiek praskaidrina nuotaiką. Vis dėlto ekrane malonumų nedaug.
Svečiai. Kad juosta neturi gilesnės prasmės — ne bėda. Retas fantastinis filmas yra itin prasmingas. Blogai, kad ateiviai — niekam tikę. Ugniniai kamuoliai, tegul ir bjauriai nusiteikę, tiesiog negali nei bendrauti, nei kaip nors kitaip didinti įtampos.
Su energijos mase be ryškesnių bruožų sunku kovoti — bent jau ribotomis finansinėmis filmo kūrėjų priemonėmis, o išnaikinti sukurti personažai didvyriškumu taip pat netrykšta.
E.Hirschas, tiesa, iš aptingusio mulkio virsta šiokiu tokiu veiksmo žmogumi. Kita vertus, kai scenarijuje parašyta, kad reikia “bijoti ugninio kamuolio, iš kurio draikosi oranžiniai siūlai”, iš aktoriaus daug reikalauti sunku.
Batai. Viena mergina proto prašviesėjimo valandėlę nusiauna aukštakulnius ir sprunka basa. Kita vertus, tuos aukštakulnius ji ilgokai nešiojasi. Prireiks po pasaulio pabaigos?
Skaitiklis. 89 minutės ateivių naudai.
“Tamsiausia valanda” (The Darkest Hour). Fantastinis trileris. JAV, 2011 m. Režisierius Chrisas Gorakas. Vaidina Emile’is Hirschas, Olivia Thirlby, Maxas Minghella, Rachael Taylor, Joelis Kinnamanas.