– Merūnai, kas Tave rengia LNK projekte „Lietuvos balsas“?
– Mano stilistė yra Kotryna Kirdeikytė. Labai susibendravau su šia miela moterimi. Vienas kitą puikiai suprantame iš pusės žodžio.
– Kiti „Lietuvos balso“ Mokytojai projekte apsirengę puošniai, bet nevilki kostiumų ar vakarinių suknelių. O Tu, nors ir esi jauniausias iš jų, tačiau dėvi solidžiausius drabužius. Tau tai priimtina?
– Taip, man labai patinka tokio stiliaus drabužiai. Kostiumas – pagrindinis
mano sceninis rūbas. Mano įvaizdis reikalauja vilkėti solidžius drabužius.
Apranga apskritai „įrėmina“ atlikėją, priverčia jį pasitempti. Scenos žmogus iš
pagarbos klausytojui privalo gražiai apsirengti. Pamenu, kartą gyvenime scenoje
vilkėjau džinsus ir marškinėlius, tačiau jaučiausi labai nejaukiai ir pažadėjau
sau daugiau niekada taip nesielgti.
– Kokios spalvos kostiumus dažniausiai vilki?
– Tiesą pasakius, spalva man nėra svarbiausias dalykas. Nesu prisirišęs prie
juodų apdarų. Spintoje turiu ir tamsiai mėlyną kostiumą, ir pilką. Beje, mano
garderobe yra vieni marškiniai, kuriuos apsivelku tik tada, kai koncertuoju
slavų publikai. Jie labai specifiniai, apklijuoti swarovski kristalais. Jei atvirai, kiek nejaukiai jaučiuosi,
vilkėdamas šiuos marškinius (šypteli).
– Ypatinga Tavo stiliaus detalė – „Lietuvos balso“ vardinės sąsagos. Ar nešioji jas kasdien?
– Ne, užsisegu tik ypatingomis progomis – „Lietuvos balso“
filmavimų metu. Iš kur šias sąsagas gavau? Jas man parūpino projekto stilistė
Kotryna Kirdeikytė. Ji turbūt iš kažkur žinojo, kad mano silpnybė – išskirtinės
sąsagos. Spintoje turiu mažiausiai 15 skirtingų komplektų. Beje, visi jie
kažkuo ypatingi, netradiciniai. Dar noriu pridurti, jog dievinu įdomias
kaklaskares. Jų taip pat turiu nemažai.
– Ar tiesa, jog gerą vyro įvaizdį lemia subtilūs ir tinkamai parinkti aksesuarai?
– Būtent
taip ir manau. Aš visada kreipiu dėmesį į detales – į vyriškus aksesuarus. Taip
pat esu įsitikinęs, jog tikram vyrui privalu avėti kokybiškus ir kaskart
blizgančius batus. Tai tarsi mūsų vizitinė kortelė.
– Pirmojo „Lituvos balso“ etapo filmavimo metu teko pastebėti, kad kaskart prieš filmavimus kruopščiai blizgini savo sąsagas. Esi pedantas?
– (Juokiasi). Tik
kartais. Sąsagas ir batus kaskart prieš lipant į sceną atidžiai išblizginu.
Tačiau teigti, jog esu tikrų tikriausias pedantas, negaliu. Pasakysiu atvirai:
prieš koncertą visą savo dėmesį skiriu balso stygų apšilimui, dainavimo
pratimams ir susikaupimui – mažiausiai tą akimirką galvoju apie savo stilių.
– Jau nufilmuotas pirmas „Lietuvos balso“ etapas – „Aklosios perklausos“. Eterį laidą išvys tik sausio 29 dieną, per LNK, bet daugeliui jau dabar smalsu, kokie Tavo pirmieji įspūdžiai po atrankos, kurioje dalyvius į savo komandą rinkaisi tik girdėdamas balsus, bet jų nematydamas?
– Patys geriausi. Buvo labai įdomu tokiu principu klausyti
dalyvių. Manau, tai ir yra vienas didžiausių „Lietuvos balso“ privalumų prieš
kitus panašius projektus. Dažnai su mokytojais sutrikdavome klausydami dalyvių
balsų. Kai manydavome, jog klausomės laibos gazelės dainavimo, ją pamatę labai
nustebdavome – prieš mus stovėdavo putli ir labai maloni dainininkė. Kai
būdavome įsitikinę, kad storu balsu dainą traukia stambi atlikėja,
išsižiodavome iš nuostabos, kai prieš save išvysdavome mažą liekną mergaičiukę
(juokiasi).