Prekybos centruose galime rasti viską – tiek virtos, tiek sūdytos, tiek žalios, rūkytos ar pusiau rūkytos mėsos gaminių. Tiesa, pusę visų šių produktų būtų sudėtinga pavadinti natūraliais. Vištų krūtinėlės yra apdorojamos dirbtiniu dūmų skysčiu, kiauliena nudažoma dažikliais, šaltai rūkytus mėsos gaminius mirko sūryme, o į servelatą kartais įdeda net žiurkių mėsos.
Dauguma pirkėjų įsitikinę, kad gali lengvai atskirti sojos pusfabrikačius nuo tikrosios mėsos. Norėdami tai patikrinti, laidos kūrėjai atliko eksperimentą. Veiksmas vyko viename Maskvos prekybos centrų. Pirkėjų buvo paprašyta sudėti mėsos gaminius į dvi krūveles. Į kairę – produktus iš sojos, į dešinę – mėsos gaminius be sojos. Eksperimento dalyviai turėjo laikytis vienintelės sąlygos – jie negalėjo žiūrėti į gaminio sudėtį.
Nei vienas tyrimo dalyvis nesusitvarkė su užduotimi. Tuomet į parduotuvę buvo pakviestas tikrasis natūralios mėsos vertintojas ir ekspertas. Iš mėsos gaminių lokys Stepanas išsirinko tuos, kuriuose nėra sojos, ir netgi pats nuvežė vežimėlį prie kasos. Pasirodė, kad karbonado, nugarinės ir kiaulienos vyniotinio sudėtyse buvo sojos.
Soja, karagenas, fosfatai. Mėsos gamintojai kažkokiu būdu įsigudrino visas šias medžiagas dėti ne tik į dešrą ar dešreles, bet ir į didžiulius mėsos gabalus. Tam, kad sužinotume, kaip jiems tai pavyksta, laidos korespondentas Antonas įsidarbino viename mėsos perdirbimo fabrike.