Nors kalinių Vilties choras dainavo čia pat, viename iš teritorijoje esančių pastatų įrengtoje salėje, kitos nuteistosios pažįstamus veidus galėjo stebėti tik per televizorių.
Neabejojo savo sėkme
Dainininkės, TV transliacijos grupė bei pataisos namų administracijos atstovai sugužėjo į nedidelę kalinimo įstaigos salę.
Šešiolika bausmę už grotų atliekančių moterų ir merginų rimtai rengėsi svarbiam sekmadienio pasirodymui. Į atranką jų atėjo dvigubai daugiau, tačiau pasisekė dainingiausioms. Choristės nė neabejojo, kad žiūrovai jas palaikys ir suteiks galimybę toliau dalyvauti projekte.
“Tikime, kad laimėsime projektą. Na, blogiausiu atveju liksime antroje arba trečioje vietoje”, — optimizmo nestokojo viena iš solisčių 42-ejų Rima, pravardžiuojama Meška. Kitos dainininkės jai pritarė.
Jos jau prieš pirmą pasirodymą buvo suplanavusios, kaip panaudos projekto nugalėtojams skirtą prizą. (“Chorų karų” prizinis fondas — 10 000 eurų.)
“Mūsų kūdikynui verkiant reikia remonto. Vaikiukų gyvenamosiose patalpose vėjai švilpia”, — aiškino moterys.
Tarp chorisčių nėra motinų, kurios pataisos namuose augina dar trejų metų neturinčius vaikus. Šiuo metu kalėjime kartu su nuteistomis mamomis gyvena 10 mažylių.
Tačiau kai kurios dainininkės turi laisvėje augančių atžalų.
Pirmoje “Chorų karų” laidoje
žiūrovai sprendė, ar Panevėžio pataisos namų Vilties choras gali tęsti kovą konkurse. Laidos vedėjai paliko vietos intrigai ir galutinius balsavimo rezultatus pažadėjo pranešti šį sekmadienį. Tačiau išvydus tarpinius rezultatus niekam nekilo abejonių — nuteistųjų kolektyvas varžysis toliau. Kalines palaikė maždaug 6 tūkst.
žiūrovų ir tik apie 200 pasisakė, kad jos neturėtų dalyvauti konkurse.
Vengia televizijos kamerų
Vilties choro dainininkių amžius — nuo 18 iki 52 metų. Nė viena moteris anksčiau niekur rimtai nedainavusi. Tačiau dauguma lankė privalomas mokyklos choro repeticijas, todėl visos sutaria, kad gyvendamos laisvėje nebūtų pasiryžusios ateiti į “Chorų karų” atranką.
Mat čia, už grotų, buvo mažesnė konkurencija. Panevėžio pataisos namuose kali apie 300 nuteistųjų, bet ne visos nori pasirodyti televizijos ekrane.
O laisvėje joms būtų tekę konkuruoti su kur kas gausesniu kandidatų būriu.
Stano sužavėjo moteris
“Kai dalyvavau atrankoje, drebėjau visa — nuo pirštų galiukų iki viršugalvio. Ir balsą drebinau”, — prisimena kalbioji Rima.
Tačiau netrukus Vilties choras jau traukė tvirtais balsais. Jų repeticijos vyksta kasdien ir trunka keturias valandas. Dvi valandos skiriamos dainavimui ir tiek pat — dainos choreografijai.
“Mums labai patinka mūsų choro generolas Stano. Tai labai paprastas ir šiltas žmogus”, — pripažino dainininkės.
Tarp chorisčių yra ir 29-erių šviesiaplaukė Kristina, kuriai per pasirodymą buvo patikėtas solinis šokėjos vaidmuo. Mergina laisvėje lankė choreografijos pamokas.
Tapo drabužių dizainere
24-erių choristė Margarita tapo ir Vilties choro kostiumų dailininke.
“Aš norėjau, kad scenoje vilkėtume ką nors šviesaus, lengvo. Šį tą panašaus į senovės graikų drabužius. Su daug klosčių.
Tie drabužiai, kurie pasiūti pasirodymui, yra panašūs į mano pieštus eskizus. Kai juos pasimatavome, sutrikau. Pradžioje man pasirodė, kad esame panašios į Laisvės statulą”, — kalbėjo simpatiška mergina.
Vilties choro dalyvės pripažino dainuojančios ne tik repeticijų salėje, bet ir kambariuose, kuriuose gyvena.
Kai kurios choristės dainų žodžius pusbalsiu mokosi iki vidurnakčio, todėl kolektyvo atliekamas melodijas ima niūniuoti ir kitos nuteistosios.