Pirmoji istorija iš Plungės rajono, Žeberių kaimo. Bangą Baltrimavičienę prieš 5-erius metus ištiko baisi tragedija – buvo nužudyta jos dukra, našlaičiais liko trys vaikai. Banga anūkais rūpinosi, kaip išmanė, įpareigojo ir prie dukros kapo duota priesaika juos išmokslinti ir „išleisti į žmones“. Tačiau paaugusios anūkės nebenorėjo gyventi kartu su griežta močiute. Pilnametystės sulaukusi Virginija išėjo iš Bangos namų, o kartu su savimi pasiėmė jaunesniąją seserį ir broliuką. Dėl jo Bangai dabar labiausiai ir skauda širdį, nes mylimiausio anūko nematė jau metus. Neliko nieko kito, kaip vykti į Virginijos namus ir ten pabandyti sutaikyti moteris, išgyvenusias siaubingą nelaimę, tačiau taip ir neradusias bendros kalbos.
Kitas pagalbos prašymas taip pat skambėjo daugiau negu intriguojamai. Ponia Aldona prašė išvaduoti jos suaugusį sūnų, kurį neva jau dvi dienas užrakinusios nuosavame name laiko marti su dukromis. Keisčiausia, kad ši informacija bent jau iš dalies pasitvirtino. Rimantą kaip tik „24 valandų“ atvykimo dieną viena dukra „išlaisvino“. Tačiau kodėl taip elgiamasi su žmogumi, kurį paprastai vadiname šeimos galva?