“TV antena” lankėsi Los Andžele ir pažvelgė į kelių lietuvių, bandančių prasimušti vilionių pilname kino pasaulyje, kasdienybę.
Garsaus filmų kūrėjo Jono Meko duktė Oona kadaise taip pat triūsė bare. Tačiau dabar aktorė pakankamai užsidirba filmuodamasi, tad papildomų darbų ieškoti nereikia.
Sėkmę lemiantis ženklas
Oona Mekas negalėjo patikėti, kai atvažiavusi į aktorių atranką studijoje “Warner Bros.” automobilių stovėjimo aikštelėje išvydo aktorių, režisierių ir prodiuserį Clintą Eastwoodą.
Susidurti su žvaigždėmis Los Andžele nieko neįprasta, bet C.Eastwoodas?! Tai nutinka ne kasdien.
“Turėjau ką nors jam pasakyti. Priėjau, atsiprašiau, kad trukdau, ir papasakojau, jog einu į atranką, o pamatyti jį turėtų būti sėkmę lemiantis ženklas”, — prisimindama šypsojosi O.Mekas. Ji nepamiršo garsenybei užsiminti, kad šis yra pažįstamas su jos tėvu.
C.Eastwoodas paklausė Oonos vardo ir palinkėjo: “Priblokšk juos visus toje atrankoje.”
Aktorė švytėdama nuskriejo pas serialo “Los Andželo policija” (Southland) prodiuserius. Jai buvo pasiūlytas vaidmuo serijoje, kurią televizija TNT neseniai parodė.
Sunku net patekti į atranką
Kriminalinėje dramoje šviesiaplaukė garbanė Amerikos lietuvė verkė dėl nužudyto sūnaus ir ištarė vos kelis žodžius. Bet gauti net tokį nedidelį vaidmenį seriale buvo didžiulis laimėjimas.
Nepaprastai sunku kuo nors išsiskirti mieste, kuriame visi lipa vienas kitam per galvą dėl galimybės filmuotis.
“Tokių kaip aš čia — tūkstančiai. Aktorius atrenkantys žmonės dėl menkiausių vaidmenų sulaukia penkių, o kartais ir penkiolikos tūkstančių paraiškų. Gerai jau vien būti pakviestai į peržiūrą”, — “TV antenai” pasakojo O.Mekas, gerdama rytinę kavą žvaigždžių pamėgtame prekybos centre “Fred Segal” Melrouzo aveniu.
Kaip ir daugybės kitų aktorių, jos kasdienybė — susitikimai išgerti kavos su reikalingais žmonėmis ir nuolatinis laukimas lemtingo skambučio ar laiško, kviečiančio į atranką.
Kaip juos gauti — ištisas mokslas. Sėkmės formulė ne visada turi ką nors bendra su talentu ar išvaizda.
Talentų — pilnos gatvės
Justina Brazdžionis taip pat pajuto, kokioje aktorių mėsmalėje atsidūrė atvykusi gyventi į Los Andželą.
“Vis dėlto man nebuvo svarbiausia užkariauti Holivudą”, — prisipažino iš Biržų kilusi šviesiaplaukė, vaidinusi Šiaulių dramos teatre.
Anksčiau jos pavardė buvo Grumšlytė. Bet ištekėjusi už Arūno Brazdžionio, kurio senelio brolis buvo garsus Lietuvos poetas Bernardas Brazdžionis, Justina 2006-aisiais su vyru išvyko į Los Andželą. Čia Arūras jau seniai turėjo savo verslą.
Atsidūrus šalia Holivudo neliko nieko kita, kaip bandyti susipažinti su kino pasauliu.
“Vien Santa Monikos pėsčiųjų alėjoje kasdien dainuoja tokių talentų, kad kai kurioms Lietuvos talentų šou žvaigždėms net ten rodytis nebūtų verta”, — šyptelėjo 28 metų aktorė.
Po didžiulį Grifito parką, kuriame stūkso garsusis užrašas “Hollywood”, jau tarsi vietinė vežiodama savuoju “Porsche” po didžiulį Grifito parką, kuriame stovi garsiosios raidės “Hollywood”.
Vietoj kino — teatras
Mergina negali pamiršti scenos, kurią kartą matė su vyru vakarieniaudama viename itališkame restoranėlyje.
Prie šalia sėdinčio žmogaus, dirbančio kompiuteriu, priėjo padavėja ir atsiprašiusi už sutrukdymą ėmė entuziastingai pasakoti, kaip dievina jo knygas, kad esanti aktorė, o čia dirbanti tik laikinai.
“Mes su Arūnu vos sulaikėme juoką. Buvo aišku, kad tas žmogus — scenaristas. O tokių kaip ta padavėja čia — daugybė”, — pasakojo J.Brazdžionis.
Užuot elgusis panašiai ir vaikiusis naudingų pažinčių, aktorė nutarė imtis mielos veiklos.
Kartu su keliais bendraminčiais J.Brazdžionis įkūrė vienintelį Los Andžele lietuvių teatrą, kuris pavadintas “Just Millin’ Around”.
Moteris pradėjo režisuoti spektaklius ir vaidinti išeivijos lietuviams, kurie per pasirodymus visada užpildo Šv.Kazimiero parapijos salę.
“Svarbu ne tik svajoti, bet ir tas svajones paversti mažais darbais. Juk aktoriui džiaugsmas — ne tik raudonasis kilimas, bet ir buvimas su žmonėmis, kurie tave supranta”, — samprotavo J.Brazdžionis.
“Beverli Hilso” minioje
J.Brazdžionis jau teko stovėti ant raudonojo kilimo. Tiesa, jis buvo patiestas filmavimo aikštelėje, kurioje kuriamas serialas “Beverli Hilsas”.
Lietuvė ten filmavosi masinėje scenoje. Tiesiog reikėjo vaidinti aktorių gerbėjus ir mojuoti raudonuoju kilimu einančioms pagrindinėms serialo žvaigždėms.
Tokiam filmavimui specialaus pasirengimo nereikia, į masines scenas patekti nėra sudėtinga.
Tokiose scenose lietuvė yra vaidinusi rusų telefonų operatoriaus reklamoje, kuri visą naktį buvo filmuojama ant vieno Los Andželo dangoraižio stogo. Taip pat — mažo biudžeto filme “Įstrigęs” (Stuck). Ten visą dieną reikėjo filmuotis automobilių spūstyje.
Tai — daugiau pramoga ir įdomi patirtis nei darbas. J.Brazdžionis teigė nesukanti galvos dėl to, kad vieniems lemta žengti tikru raudonuoju kilimu, o kitiems — likti tais, kurie mojuoja masinėse scenose.
“Tam, kad suvaidintum karalių, reikia pavaldinių. Sukurti atmosferą yra didžiulis darbas”, — sakė aktorė.
Pinigai — už plojimus
Kartais užtenka sėdėti prie staliuko ir skaityti laikraštį, kad patektum į Holivudo filmo anonsą.
Juostos “Deportuotas” (The Deported) reklaminiame klipe pirmame plane kalbasi pagrindiniai aktoriai, o tolumoje matyti ilgaplaukis vaikinas.
Tai — Marius Beresnevičius iš Gargždų. Arba Marius Lite, kaip jis save vadina Los Andžele.
Lietuvis kartais filmuojasi pagalbinėse scenose ir gauna keliasdešimt JAV dolerių. Už tai, kad TV laidoje “Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai” tribūnoje paplojo, jam mokėjo 8 dolerius (apie 21 litą) per valandą. Tad kelias dienas papliaukšėjus delnais galima neblogai užsidirbti.
“Šiaip geriau tose masinėse scenose neužsibūti. Man gaila žmonių, kurie iš to gyvena. Tai — ne menas”, — sakė 34 metų mėlynakis vyras.
Dar mokydamasis Gargžduose jis dainavo muzikos grupėje, bet vėliau studijuodamas Klaipėdoje su vaidyba neturėjo nieko bendra.
Daugiau nei prieš dešimt metų atvykęs į JAV vaikinas dirbo statybose ir gyveno toli nuo Holivudo — visai kitoje šalies pakrantėje, Naujojo Džersio valstijoje.
Prieš keletą metų jis susikrovė daiktus į automobilį ir vienas išvažiavo pradėti naujo gyvenimo Kalifornijoje.
“Pats nesupratau, kodėl norėjau į Los Andželą, bet čia iš karto pasijutau savas”, — sakė aktoriumi pasiryžęs tapti lietuvis.
Perrašė filmo scenarijų
Net ir didžiausiems naivuoliams aišku, kad tai nėra taip paprasta.
Nors internete netrūksta skelbimų, kviečiančių vaidinti studentiškuose ir trumpametražiuose filmuose, už tai niekas nemoka. O šių filmų auditorija dažniausiai tėra jų kūrėjų draugai ir dėstytojai.
Bet M.Beresnevičius rado skelbimą, kviečiantį į ilgametražio filmo atranką. Argentinos režisierius Milosas Twilightas Los Andžele kūrė mistinį fantastikos filmą “Gotai ➔ žudikai” (Gothic Assasins) ir ieškojo aktoriaus, kuris vaidintų vokietį.
Marius taip patiko filmo kūrėjams, kad scenarijus buvo perrašytas specialiai jam.
Vokietis virto rusu Olegu Varga, kuris ateityje turės sunaikinti pasaulį, todėl jį siekiama nužudyti.
“Man nereikėjo daug kalbėti, scenos — vien muštynės su mergina žudike. Kartu dirbo kovos menų specialistas Jackas Huangas”, — pasakojo M.Beresnevičius, kasdien bėgiojantis palei Ramųjų vandenyną ir neriantis į bangas net šaltomis dienomis.
Dirbo ir nemokamai
M.Beresnevičius neslėpė, kad filmavimas vyko ne taip sklandžiai, kaip norėjosi, ir truko net trejus metus.
Pradžioje visas biudžetas buvo iššvaistytas scenoms, kurios net nepateko į filmą. Pasikeitė kone visi aktoriai. Pinigų nebuvo.
Kadangi Mariui norėjosi geriau pažinti kino pasaulį, jis už dyką padėjo režisieriui ir atliko daug darbų už kadro.
“Ieškojome aktorių, kurie filmuotųsi nemokamai. Los Andžele tokių netrūksta. Kitos išeities neturėjome. Bet jei filmas uždirbs, žmonėms bus sumokėta”, — pasakojo M.Beresnevičius.
“Gotų žudikų” žiūrovai — specifinė auditorija. Tai žmonės, besidomintys gotų judėjimu ir mistika. Tačiau filmas buvo parodytas keliuose nemažuose kino festivaliuose: Venecijos, Las Vegaso, Liucernos, Toronto.
“Nusifilmavęs tokiose juostose jau turėsiu ką parodyti būsimiems darbdaviams ieškodamas kitų vaidmenų”, — įsitikinęs M.Beresnevičius. Kol kas jis gyvena ne iš kino.
Sudomina neįprastas veidas
O štai O.Mekas ieškoti papildomų darbų jau nereikia. Ji yra sukūrusi vaidmenis apie dešimtyje nedidelio biudžeto filmų, bet neslepia, kad pagrindinis pragyveno šaltinis — reklama.
Per devynerius metus mergina pasirodė beveik 40-yje visoje Amerikoje rodytų reklamų — nuo kavinių tinklo “Dunkin Donuts” iki automobilių “Buick” ir “Ford”.
“Mane dažnai pasirenka, kai reikia neįprasto veido. Reklamos kūrėjams atrodau neamerikietiškos išvaizdos. Dažniausiai spėlioja, kad esu rusė ar lenkė.
Mano garbanos — kaip mamos. Nemažai mano pusbrolių ir pusseserių Lietuvoje taip pat yra garbanoti”, — pasakojo kalbi ir nuolat besišypsanti Oona.
Ji augo Niujorke ir apie Los Andželą niekada nesvajojo. Avangardinio kino krikštatėvio J.Meko dukrai Holivudo komercinė produkcija kadaise atrodė kokti.
Apskritai iki 25-erių metų O.Mekas net nesvajojo tapti aktore.
“Niujorke sunkiai sekėsi pajudėti iš vietos. Dirbau barmene, tuo pat metu bandžiau gauti kokių nors vaidmenų. Ten tikrai buvo nelengva. Todėl apsisprendžiau persikelti į Los Andželą”, — pasakojo Oona.
Bare aktorių neieško
Kaip ir daugelis aktoriaus karjeros siekiančių žmonių, iš pradžių O.Mekas įsidarbino Holivude esančio komikų klubo “Comedy Store” bare. Čia mergina susidurdavo su garsiais aktoriais, bet kelio į ekraną tai neatvėrė.
“Dažnai girdime sėkmės istorijų, kaip žymus aktorius ar prodiuseris išvysta merginą bare ir pakviečia filmuotis. Realybėje tai nedažnai nutinka”, — įsitikinusi Oona.
Svarbiausia — priklausyti aktorių gildijai ir turėti gerą agentą, kuris rastų tinkamų vaidmenų. Tačiau Los Andžele agentai dažniausiai globoja tik jaunus ir perspektyvius klientus.
Oonos karjera rūpinasi dvi agentūros — viena ieško meninių filmų, kita — reklamos klipų kūrėjų. Vis dėlto moteris jau įsitikino, kad svarbu ir pačiai nesėdėti rankų sudėjus.
“JAV kasdien leidžiamas naujienraštis “Breakdown Express”, kuriame surašytos visos aktorių atrankos. Teisę jį gauti turi tik agentai. Tačiau, aišku, informacija nuteka. Todėl dažnai pats gali nuspręsti, koks darbas tau tinka. Jeigu ką nors kuria pažįstamas prodiuseris, yra didesnė tikimybė gauti vaidmenį”, — pasakojo O.Mekas.
Įžymybių paskaitos
“Būtų lengviau, jei Holivude dirbtų lietuviškas Stevenas Spielbergas”, -- šypsojosi J.Brazdžionis.
Ji turi vadybininką, kuris padeda nardyti painiame Holivudo pasaulyje, bet agento -- ne. Be pažinčių tikėtis prasisukti rimtesniuose projektuose gana naivu.
“Gali ant galvos stovėti, mokėti septynias kalbas, turėti ypatingų gabumų, bet kas iš to, jei neturi užnugario”, -- sakė lietuvė.
Gauti pirmąjį svarbų vaidmenį Los Andžele jai padėjo vienas toks galbūt būsimasis “lietuviškas Spielbergas” -- lietuvių šeimoje Vašingtone užaugęs Tomas Vengris.Jis yra vienas iš 25 išrinktųjų, kurie studijuoja režisūrą geriausia kino mokykla pasaulyje laikomoje Amerikos filmų instituto (AFI) konservatorijoje, įsikūrusioje Holivude.
Čia yra mokęsi Davidas Lynchas ir Darrenas Aronofsky, paskaitas T.Vengriui skaitė “Paskutinio samurajaus” režisierius Edwardas Zwickas, filmą “Klystkeliais” sukūręs Alexas Payne’as ir už “Kovotoją” prestižiniam “Oskarui” nominuotas Davidas O.Russellas.
Siūlosi net studentams
“Kartą su kurso draugais šventėme viename bare. Kai padavėjos sužinojo, kad esame AFI studentai, pradėjo dalyti savo telefono numerius, jei kada ieškotume aktorių. Nesvarbu, kad esame dar tik studentai”, — prisiminė T.Vengris, kai susitikome Holivudo bulvaro kavinėje “Sabor y Cultura”.
Čia visi nosis sukišę į savo nešiojamųjų kompiuterių ekranus, šalia pasidėję puodelį kavos.
“Turbūt jie visi — scenaristai arba režisieriai”, — šyptelėjo Tomas.
Filmas apie emigrantus
T.Vengris tik prieš dvejus metus persikėlė į Los Andželą, kai pats negalėdamas tuo patikėti buvo priimtas į AFI konservatoriją.
Iki tol vyras gyveno Niujorke, dirbo verslo srityje ir gaudavo didžiulius pinigus. Vis dėlto Tomas nutarė imtis širdžiai mielesnės veiklos.
Iš pradžių metams atvyko į Vilnių, o tuomet apsisprendė bandyti tapti režisieriumi ir įstojo į AFI konservatoriją.
Los Andžele Tomas greitai pajuto, kad visi čia pasirengę bet kam, kad tik išsiskirtų iš minios: “Jei niujorkiečio paklausi, kuo jis užsiima, atsakys: ai, nieko ypatinga. O Los Andžele žmonės apie save kalba taip, lyg tuoj gaus “Oskaro” apdovanojimą.”
Kai reikėjo sugalvoti baigiamojo studijų filmo temą, puikiai lietuviškai kalbantis režisierius nutarė imtis lietuviškos temos.
Daug kam JAV atrodė rizikinga studentui filmuoti juostą užsienio kalba, be to, amerikiečiams tolima tema — apie emigrantus iš Lietuvos.
Tomas troško išnaudoti savo patirtį ir sukūrė istoriją apie amerikietiškosios svajonės Kalifornijoje besivaikantį Andrių, vairuojantį vilkiką, prikrautą kontrabandos.
Andriaus brolis Matas, su kuriuo vaikinas nesimatė 10 metų, taip pat atvyksta į JAV. Kai brolių gyvenimą sudrumsčia netikėti įvykiai, jie susimąsto, kad visos problemos kyla iš to, kad abu paliko Lietuvą.
Beveik 20 minučių filmą, kurtą pagal visus profesionalius standartus, jaunasis režisierius pavadino lietuviškai “Kalifornija”, o ne angliškai “California”. Taip pat sukurta interneto svetainė www.kalifornijafilm.com.
Kandidatų — pusšimtis
“Tai filmas apie mane”, — tokių laiškų T.Vengris sulaukė iš lietuvių vairuotojų, kai paskelbė ieškantis aktorių.
Atrodytų, iš kur Los Andžele atsiras lietuviškai kalbančių ir legaliai čia gyvenančių žmonių, galinčių vaidinti filme? Pasirodo, tokių netrūksta.
Dėl pagrindinio moters vaidmens varžėsi 25 merginos, o broliais panoro tapti 12 vaikinų.
Vėliau, kai T.Vengris su filmo kūrybine grupe surengė papildomą vyrų atranką internetu, atsirado dar per dešimt kandidatų.
Andriumi ir Matu tapo Los Andžele gyvenantys Haris Mockus bei Mantas Valantiejus. Pagrindinis merginos vaidmuo teko J.Brazdžionis.
Aktoriams buvo suteikta laisvė improvizuoti. Mat T.Vengris scenarijų parašė angliškai ir specialiai jo nevertė į lietuvių kalbą, kad veikėjų kalba būtų natūrali, o ne iškalta mintinai.
Menininkams — nauja erdvė
Filmas dar nebaigtas, bet pavasarį T.Vengrio darbą vertins garsieji AFI konservatorijos dėstytojai, o paskui “Kalifornija” belsis į nepriklausomo kino festivalius.
Amerika pamatys J.Brazdžionis talentą ir šis filmas galbūt taps tramplinu į platesnius vandenis. O kol kas Justina kuria pjesę, vaidina keliose trupėse ir ketina burti lietuvių menininkus atverdama naują kūrybos erdvę Los Andžele — kovą bus įrengtas B.Brazdžionio kiemelis.
“Darau tai, kas man patinka. Kai filmavausi reklamoje ant namo stogo Los Andželo centre, dairiausi aplinkui ir mąsčiau, kad dešimt metų visa tai man buvo taip toli. Tokios akimirkos man yra įdomiausios”, — sakė J.Brazdžionis.
Kova verda kasdien
Kiekvieną galimybę vertina ir O.Mekas. Kartais jai skaudu seriale ar filme matyti kitą aktorę, atliekančią vaidmenį, kurio ir pati siekė. Tačiau J.Meko duktė visada prisimena savo garsiojo tėvo nuolat kartojamą žodį: “Nesustok.”
Pernai sausį Oona filmavosi juostoje “Ateitis” (The Future) ir dalyvavo jos premjeroje Sandanso festivalyje.
Dabar O.Mekas laukia, kol pasirodys filmas “Ričardo vestuvės” (Richard’s Wedding), kuriame sukūrė pagrindinį vaidmenį.
“Jis nepelnys “Oskaro”, bet man svarbiausia, kad dalyvauju projektuose ir šiek tiek uždirbu”, — sakė aktorė.
M.Beresnevičius neseniai filmavosi naujame televizijos “Discovery” žaidime “Unchained Reaction” ir toliau dairosi galimybių vaidinti.
Galbūt filmas “Gotai žudikai” virs serialu? Tai atvertų lietuviui naujų galimybių duris.
Tačiau apie tai svajoja tūkstančiai atvykėlių į Los Andželą, todėl reikia kovoti kasdien.
Vis dėlto Marius nesigaili atsidūręs mieste, kuriame niekada nesibaigia vasara. “Argi yra priežasčių, dėl kurių nevertėjo čia važiuoti?” — šypteli lietuvis.