Pastarąjį kartą televizijoje A. Orlauskas-Zakarauskas lietuvius linksmino prieš 10 metų — per LNK rodytame seriale “Kaimynai”. Prieš porą metų su Aleksandru Ivanausku-Fara jis dalyvavo “Žvaigždžių duetuose” (LNK) ir nusigavo iki pusfinalio.
Parodijų šou “Nerealu!” veiksmas vyks ir karaliaus pilyje, ir žmogėdros urve, ir kosminiame laive. Scenos filmuojamos žaliame fone, o paskui naudojant modernias technologijas perkeliamos į bet kokią aplinką.
Su A.Orlausku-Zakarausku šou kurs Aušra Štukytė, Vitalijus Cololo, Mantas Stonkus, Julius Žalakevičius, Šarūnas Banevičius, Indrė Stonkuvienė.
— Ar lengva prajuokinti lietuvius? — “TV antena” paklausė A. Orlausko-Zakarausko.
— Sunku, nes jie turi daug bėdų. Dėl sunkaus gyvenimo ir rūpesčių jų veidai ir sąmonė išvagoti raukšlių. Kita vertus, kokybiškesniam humorui žiūrovai turi būti intelektualiai pasikaustę.
Beveik visi intelektualai išvyko svetur, o Lietuvoje liko pensininkai, vaikai ir nedaug tokių, kurie turi ką veikti savo versle, todėl jiems neužtenka laiko kuo nors kitu domėtis. Išeitų, kad jau neturime kam juokauti. Vis dėlto brendame į tą upę.
— Kokios situacijos yra juokingiausios?
— Buitinės problemos aktualios šimtmečiais, o politinis humoras šiandien juokingas, rytoj — jau nebe.
Kita vertus, aš prieš 10 metų esu parašęs kūrinių apie Mokesčių inspekciją, apie tai, kad mokesčiai nežmoniški ir kvaili. Dabar išsitraukiau tuos rašinius. Kad ir kaip būtų keista, jie lygiai taip pat juokingi.
Lyg ir smagu, kad nereikia iš naujo rašyti, bet gaila, jog jokio rezultato nepasiekėme.
Lietuviai vis drąsiau juokauja apie lytinius santykius. Kai kas mėgina vaidinti inteligentą ir sakyti, kad tai humoras apie antrą galą. Tokiam atšaunu, kad vyras su dviem galais yra patologija, o apie neįgaliuosius mes nejuokaujame.
Visi žino, iš kur atsiranda vaikai. Juokauti, kad juos randa tarp kopūstų ar atneša gandrai, yra kvaila.
Juokauti galima apie viską: uošves, blondines. Bet tai daryti reikia subtiliai. Jei pereisi į įžeidinėjimą, pasidarys atgrasu.
— Ar pats prisidedate prie “Nerealu!” scenarijaus rašymo?
— Mūsų scenarijus — licencinis, tik stengiamės jį pritaikyti Lietuvai. Laida iš žiū-rovų pareikalaus istorinių žinių. Pavyzdžiui, bus kalbama apie Dovydą ir Galijotą, kinų kung fu mokytojus, Šaolino vienuolyną. Jei nežinai, kas tai, humoras atrodys prėskas ir neaiškus.
— Ar politikoje daug juokingų dalykų?
— Begalė. Šiaip humoras praskaidrina gyvenimą, bet kai juokingų dalykų atsiranda politikoje, tai liūdina.
Kalbu ne apie tai, kad politikas gerai valdo žodį ir moka šmaikštauti, kaip, pavyzdžiui, Vaclavas Havelas, Winstonas Churchillis ar Česlovas Juršėnas.
Šmaikštumas politikoje padeda, bet kai juokingi pasidaro politiniai sprendimai, tai jau apgailėtina. Kvailystė neturi nei partinės priklausomybės, nei tautybės.