Televizijos studijoje viešėjo Seimo daugumos ir opozicijos atstovai, teisininkai, politologai. Iš viso — vienuolika žmonių.
“Visą laidą pratylėjau, o dabar klausiate, kur atvedėme Lietuvą?” — nepatenkintas niurnėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kai baigiantis laidai N. Pumprickaitė jam uždavė klausimą.
“Jūs tikriausiai jau užmigote?” — šyptelėjo vedėja kreipdamasi į Seimo opozicijos lyderį Valentiną Mazuronį, kuris taip pat beveik visą laidą negavo progos kalbėti.
“Ačiū, — už suteiktą žodį padėkojo politikas. — Jau maniau, kad liks tik visiems pasakyti “labanaktis”.”
“TV antena” pasidomėjo, kaip panašių akibrokštų stengiasi išvengti kitų laidų vedėjai.
Svarbiausia — dinamika
Iš reguliarių pokalbių laidų ilgiausiai trunka Rūtos Mikelkevičiūtės “Valanda su Rūta” (LNK) — daugiau kaip pusantros valandos.
“Tai — beprotiškai daug, — įsitikinusi 38 metų R.Mikelkevičiūtė. — Televizija pirmiausia yra vaizdas, o pokalbių laidoje išskirtinio vaizdo nesukursi. Čia niekas nesikeičia — kaip sėdėjo tie patys pašnekovai, taip ir sėdi.
Ką reikia kalbėti, kad žiūrovai tavęs neišjungtų? Dinamiškas pokalbis — pagrindinė mūsų užduotis.”
R.Mikelkevičiūtė į laidą kviečia 8 žmones. Retais atvejais — daugiau.
Kitos TV diskusijų laidos trunka 40—60 minučių. Beveik visos jos yra netiesioginės. Filmavimas gali trukti ir kelias valandas, tačiau žiūrovai paprastai išvysta tik įdomiausius epizodus.
Svečias — ne statistas
“Kai kurie mūsų pašnekovai guodėsi, kad kitų laidų rengėjai montuodami įrašytus pokalbius iškreipia jų nuomonę. Mes taip nesielgiame, — tvirtino “Negaliu tylėti” (“Lietuvos ryto” TV) vedėja 39 metų Asta Dudurytė. — Filmuojame neilgai, todėl iškarpome tik vadinamąsias eterio šiukšles, o pasisakyti leidžiame kiekvienam studijos svečiui.”
Šioje laidoje dalyvauja nuo 5 iki 10 pašnekovų.
Arno Klivečkos “Sąmokslo teorijoje” (BTV) paprastai diskutuoja tik keturiese. Net vesdamas dvigubai ilgesnę laidą 48 metų žurnalistas nekviestų daugiau žmonių.
“Jei į laidą kvieti pašnekovą, esi atsakingas už tai, kad jis galėtų pareikšti savo poziciją, juk jis nėra statistas ar dekoracija”, — neabejoja tiesioginėms diskusijoms vadovaujantis A.Klivečka.
Agnė Armoškaitė į “Ką manai?” (TV3) kviečia 4—8 pašnekovus. Kartais — 10.
“Stengiuosi su visais pakalbėti taip, kad diskusijos nereikėtų iškarpyti”, — sakė 31 metų A.Armoškaitė.
Nepatogūs klausimai erzina
Net pradedantieji pokalbių laidų vedėjai greitai supranta, kad aktyviausi pašnekovai yra politikai. Jie visada turi ką pasakyti, kalba daug ir nebūtinai į temą.
“Politikams — visur tribūna ir jie ja naudojasi. Jei kas nors jų neklauso ar bando pertraukti, jie pradeda rėkti. Paprastas žmogus yra kuklesnis. Jei kas nors per-
traukia, jis nutyla, o politikas ima kalbėti dar garsiau”, — pastebėjo A. Dudurytė.
Laidoje “Negaliu tylėti” užduodama itin aštrių klausimų. Todėl nesibaigus diskusijoms trinktelėję durimis iš studijos yra išėję keli tautos išrinktieji: Petras Gražulis, Rokas Žilinskas, Julius Veselka.
“Duok politikui šnekėti, jis ir pusvalandį neužsičiaups, — juokėsi R. Mikelkevičiūtė. — Bet prieš laidą visada įspėjame: čia jums ne nemokamas eteris savo demagogijai skleisti. Turite kalbėti konkrečia tema.”
“Sąmokslo teorijos” vedėjas A. Klivečka pastebėjo, kad bene geriausiai retorikos meną išmano politikai Jurgis Razma ir Viktoras Uspaskichas. Šis neužsikirsdamas galėtų kalbėti kad ir kelias valandas. Jam net nebūtina su kuo nors diskutuoti.
“Be to, šie politikai puikiai perpratę pokalbių laidų taisykles ir, jei mato, kad kitas pašnekovas pučia miglą į akis, nesivaržydami jį pertraukia. Tokios diskusijos daug gyvesnės ir įdomesnės, bet Lietuvoje tokių pašnekovų yra mažai”, — tvirtino A. Klivečka.
“Yra žmonių, kurie šneka ypač daug ir leidžia sau atsakinėti net į kitiems pašnekovams pateiktus klausimus, — pripažino ir A. Armoškaitė. — Pokalbių laidoje daugiausia laiko gauna tas, kuris aiškiai žino, ką nori pasakyti.”
Išsigąsta televizijos kamerų
Dažnai net tuos žmones, kurie laisvai ir įdomiai reiškia mintis spaudoje ar diskusijose, prieš televizijos kameras sukausto baimė. Jie nesugeba atsakyti į paprasčiausią klausimą, atrodo, kad į juos nukreipta ne filmavimo kamera, o šautuvo vamzdis.
“Pasitaiko, kad studijoje iš žmogaus sunku ištraukti bent žodį. Diskusija — neaštri, niekas nepuola, tačiau jis tiesiog sunkiai kalba”, — pasakojo A. Armoškaitė.
“Ne vienas diskusijos dalyvis po filmavimo manęs dažnai atsiprašo, kad nuvylė, — neslėpė R. Mikelkevičiūtė. — “Ar jūs įsijungus TV kameroms iš proto išėjote?!” — klausiu. O žmogus man: “Pirmą kartą buvau televizijoje, taip išsigandau, kad vos šoko negavau.” Iš tiesų kartais pašnekovas nieko neišlemena. Dar baisiau, kad tai pradeda migdyti ir kitus laidos dalyvius.
Nebūna taip, kad laidos vedėjas specialiai nekalbintų kurio nors studijos svečio. Tačiau pasitaiko, kad prašnekinti žmogų — tarsi neįmanoma misija.”
Drąsą sukaupia pabaigoje
Numatę temą redaktoriai ir vedėjai paprastai kviečia pašnekovus, kurių požiūriai yra skirtingi. Apsvarstoma ir tai, ar kalbūs yra būsimos laidos dalyviai.
“Vedėjas turi aiškiai įsivaizduoti laidos paveikslą ir pokalbį kreipti taip, kad jis būtų nutapytas, — palyginimą pateikė “Ką manai?” šeimininkė A. Armoškaitė. — Labiausiai džiaugiuosi, kai diskusija liejasi laisvai, kai ji gyva ir natūrali, kai atsakoma į iškeltus klausimus.”
R. Mikelkevičiūtė visuomet palaiko ryšį su laidos redaktoriumi, sėdinčiu prie įrašo pulto. Kartais redaktorius praneša, kad filmavimą galima baigti, nes į klausimus jau atsakyta.
Pasitaiko, kad R. Mikelkevičiūtė nepaiso šio raginimo, nes kai kurie pašnekovai dar būna negavę progos pareikšti nuomonės.
“Tuomet tęsiu įrašą, nes kokia nors Marytė ar koks nors Jonas šnekėjo per mažai.
Paprastai mažai kalbėjęs žmogus, pajutęs, kad laida tuoj baigsis, sukaupia visą drąsą ir pasako, ką iš tiesų nori”, — šyptelėjo R. Mikelkevičiūtė.
Vieni pokalbių šou dalyviai šneka nesustodami, kiti džiaugiasi gavę pasakyti vos vieną kitą sakinį. Neseniai dviejų valandų trukmės “Savaitę” (LTV) vesdama Nemira Pumprickaitė kai kuriems studijos svečiams prasižioti leido tik transliacijos pabaigoje.