Merūno senelis buvo grafikas, todėl jis, nuo vaikystės augęs tarp jo paveikslų, pats nuolat vaikščiodavo su pieštukais ir visiems aiškino, kad bus dailininkas. Šį talentą jis ugdė ir mokydamasis gimnazijoje, bet neslepia, buvo iš jos išmestas. „Buvau išdykęs vaikas, pakeičiau kelias mokyklas. Vienoje ant sienos nupiešiau direktorių nepatogia poza, visko prikrėsdavau“, - juokėsi Merūnas, prisimindamas vaikystės išdaigas.
Tik atsitiktinumo dėka viena mokytoja, rinkusi vaikus į chorą mokyklos jubiliejaus šventei, pastebėjo Merūno talentą. „Aš perrėkiau visą chorą. Tuomet ji ir pasakė, kad esu ne ten, kur turėčiau būti, kad man reiktų savo gyvenimą sieti su muzika“, - pasakojo jis.
Nors dabar muzika užima didžiausią dalį jo gyvenimo, piešimo įgūdžių jis nepamiršo. „Matau profesionalo ranką“, - žavėjosi laidos vedėja Nomeda Marčėnaitė, pasiūliusi Merūnui čia pat parodyti, ką jis sugeba – juk jai, profesionalei dailininkei, labai įdomu pamatyti, kaip jis piešia. „Net aš nesu to mačiusi“, - prisipažino laidoje taip pat dalyvavusi Merūno žmona Erika Vitulskienė.