Kur dingo šmaikštusis Šapras? Pasipylė spėlionės, įtarinėjimai ir versijos. Interneto portaluose nuskambėjo projekto prodiuserio Justino Milušausko pasiaiškinimas.
Neva projekto finalo vedėjas buvo išaiškintas burtų būdu. Esą kova vyko tarp Algimanto Čekuolio, kuris vedė pirmą “Chorų karų” laidą (kol Šapras atostogavo Maldyvuose), paties Šapro ir M.Stasiulio. Esą laimė nusišypsojusi pastarajam.
Kitos virtualiojoje erdvėje sklandančios versijos: Šapras Helsinkyje, Šapras “Juodojo humoro” ture per Lietuvą, Šapras užgėrė ir t.t.
“TV antenos” kalbinamas M. Stasiulis prisipažino, kad pasiūlymas vesti finalo laidą jam buvęs netikėtas, tačiau malonus.
“Jei būčiau sužinojęs, kad teks vesti laidą likus valandai iki transliacijos, būtų buvę kebliau.
Tačiau pasiūlymo sulaukiau likus kelioms dienoms”, — sakė vedėjas. (Beje, penktadienį TV3 išplatino pareiškimą, kuriame buvo teigiama, kad V.Šapranauskas ves laidą.)
— Ar laidos prodiuseriai nepaaiškino, kodėl laidą patikėta vesti jums, o ne nuolatiniam vedėjui V.Šapranauskui?
— Ne, neaiškino. Man šis pasiūlymas buvo be galo malonus. Neslėpsiu — tokio projekto vedėju pabūti tikrai norėjosi. Nejaugi jums nesinorėtų vieną dieną pasėdėti vyriausiojo redaktoriaus kėdėje?
— Tačiau jums pačiam klausimų turbūt kilo?
— Jei man klausimų ir kilo, į juos niekas neatsakinėjo. Yra riba, iki kurios gali klausinėti, o nuomonę gali turėti kiekvienas. Be to, neatmeskime galimybės, kad gyvenime gali būti ir labai rimtų priežasčių, dėl kurių artistas nepasirodo scenoje. Šiuo atveju nieko negaliu pasakyti, nes tikrai nieko nežinau. Žiūriu į tai kaip į darbą, kaip į kolegišką pagelbėjimą.
Nežinau, kas ten ką apie tuos Šapro reikalus šnekėjo, tačiau užkulisiuose nebuvo panikos. Buvo finalas, kuris skleidė gerą nuotaiką ir tikras emocijas. Spėlionėms laiko neliko.
— O jūs pats ar žinojote, kur dingo Šapras?
— Aš su Šapru nebendravau ir tikrai nežinau, kas jam atsitiko. Bet man to ir nereikia žinoti.
— Ar niekas jūsų netrikdė? Juk tai — tiesioginė transliacija ir finalas. Sklido kalbos, kad užkulisiuose labai susikaupęs studijavote scenarijų.
— Oi, kokia tai netiesa. Scenarijus aiškus: chorų pasirodymai, komisija, reklama... Ką čia studijuoti. Juk nesu visiškas bukagalvis, kad neišmokčiau tokio paprasto scenarijaus, dalyvaudamas jau gal kokioje septintoje laidoje.
Esu dalį vienos “Chorų karų” laidos vedęs ir dirbęs vertinimo komisijoje, todėl žinau, kokia laidos struktūra.
Argi buvo panašu, kad buvau tik ką pastatytas prieš kameras? Čia juk viskas kaip savo virtuvėje — aišku, ir kur guli peiliai, ir kur makaronai sudėti. Galbūt vienintelis žmogus, kuris mane trikdė, buvo Jurgita Jurkutė.
— Kodėl?
— Su ja neįmanoma dirbti. Jos grožis išmuša iš vėžių. (Juokiasi.)
Turiu prisipažinti: jeigu šiek tiek mikčiojau ar nusišnekėjau, tai kalčiausia — ji. Jurgita daro nepaprastą įspūdį.
Nors už mano žmoną ji nėra gražesnė, vis dėlto beprotiškai graži. Jurgita galėtų vesti laidą net su Minedu — vis tiek visas dėmesys kryptų į ją.