Ja siekiama paskatinti šalies gyventojus susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatos apsaugą.
Penktadienį Nacionalinės skiepų dienos proga LNK eteryje skambės smagus koncertas, kuriame dalyvaus žymiausi Lietuvos atlikėjai: Vytautas Juozapaitis, Merūnas Vitulskis, Natalija Bunkė, Evelina Anusauskaitė ir kiti.
Jie kvies susimąstyti, ką gi mes iš tikrųjų žinome apie skiepus. Kalbiname koncerto vedėją Rolandą Vilkončių.
— Kas paskatino dalyvauti Nacionalinės skiepų dienos koncerte ir būti jo vedėju?
— Pirmiausia požiūris į skiepus. Negalima neįvertinti jų reikšmės kovojant su pavojingomis ligomis. Aš manau, kad skiepai padės išgelbėti pasaulį. Žinoma, renginys įdomus dar ir tuo, kad Nacionalinė skiepų diena Lietuvoje minima pirmą kartą.
— Manote, kad skiepai — svarbus išradimas?
— Be abejo. Pavartykime istorijos puslapius ir pamatysime, kiek daug baisių ligų jie padėjo įveikti. Esu įsitikinęs, kad ir gyvendami dvidešimt pirmajame amžiuje be skiepų neišsiversime. Todėl labai svarbu apie tai kalbėti, taip pat tartis su gydytojais, pasitikėti jais.
— Vis dėlto šiuo metu girdime skeptiškų nuomonių apie skiepus. Nemažai tėvų teigia pirmenybę teikiantys natūraliam vaiko organizmo stiprinimui, o ne vakcinoms. Kaip vertinate tokį požiūrį?
— Vienareikšmiškai vertinti būtų sudėtinga, nes daugeliu atvejų priimamus sprendimus lemia žinios.
Jeigu tėvai yra įgiję medicininį išsilavinimą, tikiu, kad jie gali nuspręsti teisingai.
Kita vertus, daugelis žmonių vadovaujasi ne patikima informacija, o nuogirdomis, principu “viena boba pasakė”.
Tada kyla abejonių dėl jų priimto sprendimo patikimumo. Kaip ir minėjau, mano nuomone, tokiais atvejais geriausia būtų pasitarti su specialistais.
Aš nesu medikas, todėl pasitikiu gydytojais ir laikausi jų patarimų.
— Ar jūs pats, jūsų šeimos nariai esate pasiskiepiję?
— Žinoma, mūsų vaikai skiepijami pagal skiepų kalendorių. O kada pats pastarąjį kartą skiepijausi, nepamenu. Bet vaikystėje buvau skiepijamas.
— Daugelis puikiai supranta, ką išgyvena tėvai, kai tenka nerimauti dėl vaiko sveikatos ar net gyvybės. Ar jums yra tekę atsidurti panašioje situacijoje ir pagalvoti, kad skiepas galėjo padėti to išvengti?
— Taip. Ir tai buvo gana sunkus išbandymas. Juk kai žmogus atsiduria reanimacijoje, vadinasi, buvo kilusi reali grėsmė jo gyvybei.
Jei būčiau žinojęs, kas laukia, tikrai būčiau pasirinkęs skiepus. Tačiau kol tokios nelaimės neužklumpa, daugelis retai susimąstome, kokios pasekmės gali būti.
Ne veltui sakoma, kad geriau pasimokyti iš svetimų klaidų. Nes savos kartais labai brangiai kainuoja.
— Ko tikitės iš renginio ir ko gali tikėtis žiūrovai?
— Aš tikiuosi praplėsti akiratį ir daugiau sužinoti apie skiepus, su jais susijusias naujoves. Be abejo, tikiuosi pakilios ir šventiškos koncerto nuotaikos.
Manau, tiek mes, tiek žiūrovai laiką praleisime ir linksmai, ir naudingai, sužinosime šį tą vertinga.
O šiaip viliuosi, kad renginys paskatins visuomenę labiau pasidomėti skiepais ir būdais saugoti savo bei artimųjų sveikatą. Būtent to — aktyvesnio domėjimosi — daugeliui mūsų labiausiai ir reikėtų.
Įveikia klastingas ligas
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva Nacionalinė skiepų diena Lietuvoje šiemet organizuojama pirmą kartą.
Pirmąsyk Nacionalinė skiepų diena paminėta 1980 m. Brazilijoje, švenčiant pergalę prieš raupus — ligą, kurią pavyko įveikti pasitelkus skiepus.
Panašūs renginiai kasmet vyksta beveik 100 pasaulio valstybių, tarp jų JAV ir Jungtinėje Karalystėje.
PSO duomenimis, vakcinos kasmet pasaulyje išsaugo gyvybę apie 2 milijonams žmonių.
Per pastarąjį dešimtmetį vakcinomis Lietuvoje pavyko smarkiai sumažinti sergamumą kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke ir kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.