— Darbas televizijoje — ne vieno jauno žmogaus svajonė. Jūs — ne išimtis?
— Vaikystėje tikrai nesvajojau, kad būsiu ekrane. Kaip ir su šepečiu nesimaivydavau prieš veidrodį, įsivaizduodama, kad tapsiu dainininke. Vis dėlto traukė žurnalistika, pagalvodavau, kad būtų smagu televizijoje dirbti už kadro.
Kai atsirado galimybė vesti laidą, nedvejojau nė minutės. Nors, jei atvirai, kol kas man nepatinka į save žiūrėti per televizorių. Sau greta Jogailos atrodau kaip paauglė. Labai liesa, balsas tarsi kitaip skamba.
— Kažkada susikirtote su Jogaila “Mis Lietuva” atrankoje. Kuo jį taip įpykdėte?
— Jau ir pati neatsimenu. Jis buvo vertinimo komisijoje ir uždavė gana įžūlių, intriguojamų klausimų. Kažką atšoviau, jis tada atsakė, kad esu per “nagla” būti šioje atrankoje. Pamaniau, koks neišauklėtas vyras, kaip aš tokių nemėgstu. (Juokiasi.)
— Dabar iš viso to juokiatės?
— Jis tai atsimena. (Juokiasi.) Bet dabar ir mano požiūris į jį pasikeitęs. Maniau — kas čia per vyras, jei klausia moters, kokia jos užpakalio apimtis centimetrais. O dabar supratau, kad jis — labai mielas ir šaunus.
— Esate sakiusi, jog anksčiau jums atrodė, kad dėl darbo televizijoje reikia “su kažkuo permiegoti”. Jūsų atsiradimo “Super L.T.” istorijoje neieškoti intrigos?
— Iš pradžių mane tiesiog į porą laidų pakvietė kaip viešnią. Laidos prodiuserė man dabar sako, kad iškart patikau. Vėliau sulaukiau jos skambučio. Išgirdau, kad esu kviečiama laidoje dirbti nuolat.
Tad nereikėjo su niekuo miegoti. (Juokiasi.) Jei prodiuseris būtų vyras, gal ir būčiau suabejojusi, ar jokių paslėptų minčių nėra.
— Su garsenybėmis susijusios laidos jums įdomios?
— Kol dar pati nesisukau pramogų pasaulyje, pasižiūrėdavau. Bet dabar stengiuosi nuo jų atsiriboti. Ne todėl, kad nepatiktų.
Tiesiog visą dieną dirbu su pramogų verslu susijusius darbus, todėl vakare norisi pailsėti ir nuo to atsiriboti. Geriau pažiūrėti kokį filmą ar eiti pasivaikščioti.
— Jūsų mylimasis Rolandas Mackevičius — populiarus radijo laidų vedėjas. Neprasidės konkurencija, kuris iš jūsų “kietesnis” eteryje?
— Tikrai ne, mes apie darbą nesikalbame. Turime savo gyvenimus. Aš gal negalėčiau dirbti radijuje, o jis — televizijoje. Koks čia gali būti pavydas?
— Ar jau pasvarstote apie šeimą? Abu sukatės pramogų versle, dirbate iki išnaktų, gal tam tiesiog nėra laiko?
— Šeima man — svarbiausia vertybė. Tiesa, kad abu su Rolandu esame labai užsiėmę. Kai pradėjome draugauti, susitikdavome naktimis. Aš būdavau užsiėmusi iki pietų, jis — vakarais. Eidavome paryčiais pasivaikščioti.
Bet taip vienas kitą mylime, kad net ir grįžimas namo ketvirtą ryto netrukdo.
Kartu esame metus, apie šeimą jau pasikalbame.
Niekada nenorėjau būti sena mama ar nuotaka, tad manau, kad scenoje dar pabūsiu dvejus trejus metus, o tada atsiduosiu šeimai. Aš jau dabar labai noriu vaiko, bet to nepavyktų suderinti su darbu.
— Vadinasi, nenorite būti dėmesio centre bet kokia kaina?
— Oi, ne, nevaikštau į vakarėlius tam, kad mane nufotografuotų. Pramogų versle — labai daug tuštybės.
Ateini į vakarėlį ir matai, kiek žmonių iš parduotuvės pasiskolino drabužėlius, kad tik fotografus sudomintų ir vėliau save žurnale pamatytų. “Oi, kokia iškirptė, oi, kokie brangūs raudonpadžiai bateliai.” Nesuprantu to, stengiuosi nuo tokių žmonių atsiriboti. Kaip ir nuo alkoholio, narkotikų, kurių ten lengva gauti.
Daug kas žino, jog turiu draugą. Bet tai vyrų neatbaido. Greičiau atvirkščiai — vis daugiau sutinku įžūlių vyrų, kurie stengiasi gauti mano telefono numerį. Gal tam, kad galėtų Rolandą paerzinti: “Va, turiu tavo mergos telefoną.” Nežinau.
— Pažįstate daug pramogų pasaulio žmonių. Nebus nepatogu, kai reikės pasakoti apie tai, kaip kuris iš jų penktą ryto girtas klube vaikščiojo keturiomis?
— Ne. Net jei bus kas nors tokio apie kitas “Pinup Girls” merginas — mano darbas yra vesti laidą, jokių nuolaidų joms nebus.
— Yra skeptikų, sakančių, kad “Pinup Girls” garsina tik erotiškos fotosesijos, o ne muzika.
— Tokiems galiu pasiūlyti įsijungti “Radiocentrą”, kur transliuojamos mūsų dainos, nueiti į portalą “YouTube”, kur mūsų įrašai peržiūrėti pusę milijono kartų.
YVA, “69 danguje” karjerą irgi pradėjo nuo blogų komentarų ir aršios kritikos, nuo kurios kartais norisi verkti. Padarai gerai ar blogai — komentarai vis tiek pikti.
Žmonės yra pikti. Lietuvoje kartais brolis brolį nužudo dėl alaus butelio, brolis dega pavydu, kad seseriai gerai sekasi. Negaliu pasakyti, kad savo ateitį sieju su Lietuva. Čia gyvenu, nes matau, kad tikrai dar yra ką nuveikti. Kiti skundžiasi, kad trūksta darbo, o man para per trumpa. Reikia ne sėdėti ir skųstis, o pakelti savo storą užpakalį nuo kėdės ir tą darbą susirasti.
— Kaip jūsų para atrodo?
— Dar prieš porą mėnesių nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro dirbdavau biure — esu baigusi vadybos ir verslo administravimo mokslus, dirbau rinkodaros srityje. Tada — fotosesijos, interviu, vokalo pamokos, koncertas. Grįžtu namo ketvirtą ryto, pamiegu iki septintos, ir vėl viskas iš naujo.
Dabar jau sau leidžiu šiek tiek pailsėti. Baigėsi konkurso “Mis Lietuva” maratonas, kuris taip išsunkė, kad paskutines dvi savaites į sceną lipdavau į užpakalį susileidusi vaistų ampulę. Kitaip jėgų atsistoti nebūdavo. Pamažu atsigaunu, dabar jau galiu dieną pradėti stikline vandens, o ne vaistų.
— Šįmet dalyvavote konkurso “Mis Lietuva” finale, bet nelaimėjote jokių titulų. Apmaudu?
— Džiaugiausi, kai viskas baigėsi, nes šie rinkimai man kainavo daug sveikatos — mažai valgiau, daug repetavau. Aš juk iš anksto sakiau, kad nesvajoju apie pagrindinį titulą, nemanau, kad mano išvaizda gali nustebinti ir nurungti kitas merginas. “Mis foto” titulo gal ir norėjau, bet manau, kad gyvenimą keičia tik “Mis Lietuva” karūna.
— Su bendražygėmis jau užsitarnavote ekshibicionisčių vardą — dėl erotiškų fotosesijų ir viliokių įvaizdžio.
— Mūsų grupė orientuota į paauglius ir jaunus nevedusius vyrus. Nemanau, kad juos galima sudominti segint ilgą sijoną ar apsigobus musulmoniška skraiste. Be to, vis labiau jaučiame, kad įvaizdžio nepakanka. Vis daugiau laiko ir lėšų investuojame į vokalo pamokas, muziką.
Man “Pinup Girls” įvaizdis priimtinas. Mama nuo mažens sakė — kol kojos gražios, reikia jas rodyti.
— Apsinuoginti “Playboy” fotosesijoje buvo lengva?
— Mąstėme apie tai, kad įsiamžinti šiame žurnale visame pasaulyje yra prestižo reikalas. Rusijoje verslininkai iš paskutiniųjų stengiasi savo žmonas ar drauges į šį žurnalą prastumti.
O mums nieko nereikėjo pirkti. Sutikome su sąlyga, kad nereikės būti visiškai nuogoms, demonstruoti krūtų ir apatinės dalies. (Juokiasi.) Bet teko perlipti per save. Pozavau su kelnaitėmis ir liemenėle, vėliau tai retušavo. Vis dėlto net ir su apatiniais atsistoti prieš objektyvą buvo nelengva.
— Kaip apskritai atsiradote scenoje?
— Kaip sakiau, nesvajojau, kad būsiu dainininkė. Nors Marijampolėje esu dainavusi ne viename chore, lankiau muzikos mokyklą, grojau fleita, pianinu. Maniau, kad tapsiu bankininke.
“Mados nakties” renginyje vaidinau Gyčio Ivanausko spektaklyje. Ten mane pamatė vadybininkas Martynas Tyla, kuris jau buvo radęs dvi “Pinup Girls” mergaites — Viktoriją Sutkutę ir dabar grupėje nebedainuojančią Juliją Vėžauskaitę. Jam trūko dar vienos — priėjo, paklausė, gal netyčia moku dainuoti. Pasiklausė, pakvietė prisidėti.
— “Pinup Girls” atsirado, kai jūsų vadybininkas M.Tyla susilažino, kad galima surinkti ir greitai išgarsinti grupę. Ar tai reiškia, kad šis pokštas greitai baigsis?
— Martynas jau po trijų mėnesių suprato, kad tai — nebe pokštas, kai jo investicijos atsipirko. Mes įrašinėjame dainas, kiekvieną savaitgalį turime kelis koncertus.
Susiformavo puiki grupės sudėtis, kai prie manęs ir Viktorijos prisidėjo buvusi “Mokinukių” narė Simona Šermukšnytė.
— Visos jūs — geriausios draugės?
— Su Viktorija kartu gyvename jau metus. Kartu verkiame, tvarkomės, džiaugiamės, maudytis einame. O Simonos vaikinas Jonas Nainys dirba kartu su mano draugu. Su ja irgi puikiai sutariame.
DOSJĖ
Amžius: 23-eji.
Išsilavinimas: baigė ISM vadybos ir ekonomikos universitetą.
Mėgstama knyga: Williamo Hofferio ir Betty Mahmoody “Tik su dukra” apie amerikietę, ištekėjusią už iraniečio gydytojo.
Savybė, kurios norėtų atsikratyti: “Pirma padarau, o tik po to pagalvoju.”