Pilvo šokėjos neturi būti lieknos tarsi nendrės. Atvirkščiai — iš Rytų atkeliavusius egzotiškus šokius atliekančios moterys privalo būti apkūnios, kad galėtų vylingai virpinti apvalius pilvukus.
Laidos svečiams egzotišką šokį sušokusi Renata Leila taip pat nėra smulkaus kūno sudėjimo. Kada moteris išdrįso apsinuoginti ir šokti pilvo šokius?
Apvalių formų šokėjos
„Tai įvyko prieš gerus dešimt metų, reikėjo pinigų ir padariau tai“, — gūžtelėjo pečiais Renata, pilvo šokius šokanti iki šiol.
Kita apkūni laidos viešnia Jelena Vardienė (29 m.) juokdamasi prisipažino, kad anksčiau šokdavo tik sau prieš veidrodį, kol likimas šį užsiėmimą pavertė pragyvenimo šaltiniu, o vėliau ir išgarsino.
Jau kelerius metus Jelena šoka viename Vilniaus naktiniame klube, o prieš pusmetį nusifilmavo šiuo metu rodomame TV3 projekte „Šok ir lieknėk“, kur su dešimt kitų antsvorio kankinamų žmonių varžėsi dėl didžiojo prizo.
Keisčiausia, kad ir į naktinį klubą, ir į projektą moteriai duris atvėrė antsvoris. Negana to, šokdama klube Jelena kasdien išgirsta komplimentų.
Kam ji turi būti dėkinga už tokias formas — genams, slaviškam kraujui ar motinai?
„Mamai, — nusijuokė Jelena. — Už tai, kad nuolatos man kartoja: „Nevalgyk rytais, nevalgyk vakarais...“ Ji mane labai riboja. Mama pati yra numetusi daug svorio, ji pripratusi mankštintis ir laikytis dietų, todėl ir mane ragina susitvarkyti svorį. Man tenka nuolat su savimi kovoti.“
Galbūt jai patinka būti apkūniai? „Apkūnumo aš nepateisinu, — atsakė moteris. — Visi storuliai yra šiek tiek apsileidę. Kūnas turi atrodyti estetiškai. Man patinka liekni žmonės. Į juos maloniau žiūrėti. Todėl džiaugiuosi, kad mano sūnus nepaveldėjo stambumo.“
Kilogramai — iš už Atlanto
Dauguma žmonių dėl nutukimo kaltina ne netikusią mitybą ar gyvenimo būdą, bet būtent genus.
„Vaikystės nuotraukose visur atrodau sau kaip smeigtukas. Tačiau mokykloje visi mane vadindavo storuliu, nors tuo metu tikrai nebuvau stambus, — pasakojo Tomas Tracevskis, kuris taip pat dalyvavo TV3 projekte „Šok ir lieknėk“. — Svorio priaugau studijų metais, kai buvau išvykęs į JAV. Ten dirbau virtuvėje, skaniai pavalgydavau, be to, smarkiai buvau pamėgęs vieną gazuotą gėrimą. Grįžau su 15 kg antsvorio. O toliau labai paprasta — kilogramai vis augo.“
Aukštaūgis (192 cm) teisininkas ir kulinaras mėgėjas į TV3 realybės šou atėjo sverdamas 122 kg. Laidos „Negaliu tylėti“ studijoje jis prisipažino, kad šokių projekte pavyko atsikratyti net 25 kg.
Sustambėjo iš depresijos
„Visada buvau šiek tiek burbuliukas. Kadangi užsiiminėjau kultūrizmu, man to svorio reikėjo“, — šmaikščiai pasakojo aktorius ir žurnalistas 47 m. Marijus Bagdonavičius. Jis taip pat buvo tarp tų, kurie bandė atsikratyti nereikalingų kilogramų TV3 projekte: „Toks mano sudėjimas anuomet atrodė normalus — vyrukui juk reikėjo būti tvirtam — ar diskotekoje kada pasimušti, ar dar kur...“
Kada svoris ėmė kelti rūpesčių? „Problemos prasidėjo, kai iš ilgesnės emigracijos grįžau į Lietuvą, — pasakojo Marijus. — Man čia viskas atrodė taip baisu, kad prasidėjo depresinis tukimas. Taip po truputį priaugo 25 kilogramai.“
„Kartą reikėjo filmuotis vienoje reklamoje, kur turėjau mūvėti jaunatviškus džinsus. Tokio dydžio, kokio man tuomet reikėjo, nebuvo, — prisiminimais apie storulių vargus dalijosi vyras. — Siuvėja man įsiuvo trikampiuką ties liemeniu. Man tas įsiuvas atrodė tikras siaubas. Tuomet pradėjau mąstyti — o kas bus po to trikampiuko? Dar vienas, tik jau didesnis? Trikampiukas ant juosmens ir trikampiukas galvoje?
Tuomet supratau, kad tą trikampiuką iš galvos reikia išimti. Tada ir prasidėjo kelionė į save. Nors visuomet sverdavau apie 100 kilogramų.“
Bėdos dėl drabužių
Dažnai reklamose besifilmuojantis aktorius prisipažino, kad „suburbulėjus“ jo spintoje atsirado XXL dydžio drabužių, kurie jam visiškai nepatiko.
„Man patinka normalūs gražūs švarkeliai“, — rėžė spalvingai besirengiantis vyras.
Tačiau būdamas apkūnių formų tokių greičiausiai niekur negalėjo įsigyti?
„Kažkodėl storulių drabužiai visi labai storuliški, gražių, stilingų drabužių apkūniems žmonėms nėra, — guodėsi aktorius. — Norint atrodyti stilingai vis dėlto reikia mesti svorį. Štai dabar atrodau ryškiai apsirengęs (vyras į studiją atėjo pasipuošęs raudonu švarku, aviečių spalvos kelnėmis ir mėlynu megztiniu. — Red.), tačiau gyvendamas Miunchene nė kiek nesijaučiau esąs išskirtinis.“
Tačiau antsvorio turintys žmonės dažniau stengiasi rengtis tamsių spalvų drabužiais.
„Taip greičiausiai yra dėl to, kad jie jaučiasi dideli, o po maskuojamų spalvų drabužiais slepiasi“, — mano pašnekovas.
Nutukimas — ne liga?
„Visiškai su jūsų idėjomis nesutinku, — laidos svečiams, svarstantiems, ar nutukimas yra liga, ar netikęs gyvenimo būdas, paprieštaravo T.Tracevskis. — Pateiksiu juodojo humoro klausimą: „Kiek Osvencimo koncentracijos stovykloje buvo nutukusių žmonių?“
Atsisakykite miltų, cukraus ir alkoholio, vartokite kuo daugiau vandens. Pasitikrinę sveikatą pamatysite, kad daugelis iš tų vadinamųjų ligonių iš tikrųjų nutukimu neserga.“
TV projekte svorį numetęs Tomas tai patyrė savo kailiu. Drabužių parduotuvėse vyras dabar ieško mažesnio dydžio džinsų: vietoj 42 — 34.
„Kai parduotuvėje neberadau savo dydžio drabužių, tai buvo vienas iš stimulų, paskatinusių mesti svorį. Matydavau tiek gražių rūbų, į kuriuos įsisprausti negalėdavau“, — prisipažino vyras.
Lietuvoje — grožio kultas
Laidoje viešėjusi apkūnaus sudėjimo Marisa Leonavičienė, gyvenusi Urugvajuje, šioje šalyje buvo laikoma gražuole. Su kuo moteris susidūrė grįžusi į Lietuvą?
„Esu pasitikinti savimi, todėl ką mano kiti, man nėra labai svarbu, — sakė ji. — Tačiau pastebėjau, kad Lietuvoje labai didelis mados ir grožio kultas. Jei žmogus turi antsvorio, su juo nesiskaitoma. Vyrauja nuomonė, kad jis neprisižiūri ir yra apsileidęs. Bet juk gali būti taip, kad žmogus gerai jaučiasi ir tiesiog nenori kankintis?“
Ar moteriai dėl savo išvaizdos teko patirti užgauliojimų?
„Žinoma, girdėjau ir to, bet man tai nerūpi. Komplimentų Lietuvoje sulaukiau mažiau. Čia ne visiems patinka apkūnūs žmonės, — kalbėjo Marisa. — Žmonių, kurie geriau jaučiasi niekindami kitus dėl išvaizdos, man netgi šiek tiek gaila.“
Lietuvoje su vyru ir keturiais vaikais apsigyvenusi moteris prisipažino nustebusi dėl didžiulio kultūrų skirtumo. Ją šokiravo tai, kad moterys net į parduotuvę stypčioja su aukštakulniais, nuo pat ryto būna ryškiai pasidažiusios ir segi trumpus sijonėlius.
„Urugvajuje moterys puošiasi tik tuomet, kai to reikia — eidamos į svečius ar į iškilmes“, — pasakojo laidos viešnia.
„Ji taip šneka todėl, kad yra ištekėjusi“, — moteriai paprieštaravo po aptemptais marškinėliais įspūdingą raumenyną išryškinęs Lietuvos kultūrizmo čempionas Dainius Barzinskas.
Tuomet tą kartelę taip aukštai iškelia pačios mūsų šalies moterys?
„Urugvajuje nėra problemų dėl vyrų, — į ginčą įsiterpė kita laidos viešnia — Lietuvos storulių klubo įkūrėja Rimantė Mickevičiūtė-Sakalė. — Man teko lankytis toje šalyje ir žinau, kad ten vyrų daugiau nei moterų. Todėl ir nereikia puoštis einant į parduotuvę.“
Marisa stebėjosi ne tik dėl lietuvių pomėgio puoštis kasdien, bet ir dėl to, kad mūsų šalyje nėra didelių dydžių drabužių. Todėl moteris juos perka Vokietijoje arba Ispanijoje.
Lieknosios labiau puošiasi
Kodėl Lietuvoje yra didesnis drabužių pasirinkimas smulkaus ir normalaus kūno sudėjimo moterims, bandė paaiškinti dizainerė Viktorija Jakučinskaitė.
„Jos labiau rūpinasi savimi ir linkusios puoštis. Mano kuriami didesnio dydžio drabužiai visada lieka nenupirkti“, — teigė drabužių dizainerė ir išplėtojo diskusiją, kodėl stambaus sudėjimo žmonės linkę slėpti savo formas po dar didesnio dydžio drabužiais.
„Kažkas tiems žmonėms pasakė, kad jiems reikia slėpti formas, apsivynioti, susiklostuoti... — stebėjosi dizainerė. — Tačiau tai problemos neišsprendžia — tik dar labiau gilina. Žmogus, apsirengęs per dideliais drabužiais, tiek pat, o gal ir dar daugiau valgo. Kaip tik reikėtų rengtis drabužiais, kurie paryškina figūrą. Net ir stambi moteris gali būti gražių formų.“
Kaip turėtų rengtis antsvorio turintys žmonės?
„Suprantama, kodėl visi apkūnūs žmonės renkasi juodą spalvą — iš tiesų ji lieknina, o šviesios spalvos stambina. Paprasčiausias patarimas — ieškoti išeities internete. Surinkus paiešką „Drabužis storam žmogui“ galima atsispausdinti puslapį ir nunešti savo siuvėjui“, — patarė dizainerė.
„Įvaizdis yra darbas, — tvirtino ji ir pabrėžė, kad darbo kurdamos savo įvaizdį turi įdėti ne tik stambaus sudėjimo moterys, bet ir lieknos merginos.
Svarbiausia — ryžtas
„Visada stengiuosi įsisprausti į mažesnius drabužius, kad tu pats, broliuk, prisimintum, jog esi ant nutukimo ribos, — prisipažino M.Bagdonavičius ir taip sukėmė studijos svečių juoką. — Vos tik kelias dienas paišdykauju, iškart pajuntu, kad drabužiai spaudžia. O maišas — tikrai ne išeitis. Maišas ant tavęs yra maišas galvoje.“
„Žmogus turėtų parodyti savo figūrą, drabužis turi puošti. Reikia atrodyti štai taip, kaip kolega“, — komplimentus laidos svečiui D.Barzinskui žarstė Marijus.
Kiek gi sveria Dainius? Sportininkas kultūristas neslėpė, kad jo svoris yra 117 kg, tačiau iki reikiamo svorio jam... trūksta 6 kg. Vyras prisipažino savo raumeningą kūną mėgstantis slėpti po didesniais drabužiais.
„Jeigu tie mūsų storuliai dar gali susirasti tinkamų drabužių, tai dar nėra problemos. Tomas įlįsdavo į 42 dydžio kelnes, o aš į jas neįsprausčiau savo raumeningos kojos, — guodėsi sportininkas. — Nestandartinė figūra — didesni rūpesčiai.“
„Pats to nenorėdamas žmogus niekada nepasieks jokio rezultato, — sakė Dainius. — Jaunystėje mane irgi vadino storuliu, nors nemaniau, kad mano užpakalis labai storas. Bet man tai buvo paskata to, ko turiu siekti gyvenime. Savo figūrą sukūriau pats.“
Apkūnus ir laimingas?
Ar nebandė pakoreguoti kūno formų ponia Marisa?
„Prisipažinsiu, — visą gyvenimą buvau liekna, — pasakojo moteris. — Tokia, kokia esu dabar, tapau pagimdžiusi keturis vaikus.
Po gimdymo būna įvairių sveikatos pakitimų. Žinoma, galėčiau grįžti prie buvusio svorio, tačiau aš to nenoriu. Esu kulinarė, gaminu ir valgau daug saldumynų. Ir man visiškai negaila, kad tiek sveriu, manęs tai netraumuoja.“
„Tai — požiūrio reikalas. Jeigu žmogus su savo svoriu jaučiasi ir gražus, ir laimingas, nėra jokių problemų“, — pašnekovei pritarė Dainius.
Ar tai vis dėlto nėra kaukė? Galbūt storuliai, kurie atrodo viskuo patenkinti ir džiaugsmingi, paslapčia verkšlena? Ką būtų galima patarti tiems, kurie jaučiasi praradę gyvenimo džiaugsmą, pralaimėję kovą su antsvoriu ir kurių spintose kabo vien juodi drabužiai?
„Reikia rasti sau tinkamą pomėgį, sporto šaką ar tiesiog užsiėmimą“, — patarė pilvo šokėja Renata, kuri dėl sveikatos sutrikimų negalėjo sportuoti.
Šiai minčiai pritarė Jelena: „Apkūnūs žmonės dažniausiai sėdi namie ir nieko neveikia, o užsiėmimą gali rasti kiekvienas. Kuo mažiau laisvo laiko, tuo daugiau optimizmo ir tuo bus geresni rezultatai.“
Užčiuopk savo šonkaulį
Rimantė prisipažino, kad per kelerius metus jai pavyko atsikratyti 35 kg.
„Įsigijau šuniuką biglį, kuris yra hiperaktyvus. Kasdien su juo nueinu 5 km. Visiems rekomenduoju įsigyti patogią ortopedinę avalynę ir kuo daugiau judėti“, — patarė dabar 100 kg sverianti moteris.
„Norėčiau palinkėti nustoti meluoti sau. O jeigu jums trūksta azarto, išsikelkite užduotį: „Užčiuopk savo šonkaulį“, — patarė Tomas, kurį patį visai neseniai aplankė šis atradimo džiaugsmas.
Spalvingasis Marijus patarė pirmiausia pasižiūrėti į savo drabužių spintą: „Jeigu jūsų spintoje kabo tik juodos spalvos maišai, turite susimąstyti, kas jums darosi ir kodėl tuose maišuose norite pasislėpti. Eikite, sportuokite, darykite ką nors, o jums padės spalvingas drabužis.
Kaip sakoma, apvaizda mūšio lauke geriausiai padeda tiems batalionams, kurie taikliai šaudo.“
— Kadaise esate prisipažinusi, kad jūs — apkūni. Kaip jautėtės studijoje kalbėdama šia tema? — pasiteiravome laidos vedėjos Astos Dudurytė.
— Nesijaučiu storulė. Nejaučiu, kad svoris trukdo gyventi, kaip daugeliui tų žmonių, kurie dalyvavo laidoje. Neturiu problemų dėl drabužių, galiu rengtis ne tik juodais ir pilkais drabužiais, į kuriuos tarsi į kokį rėmą priversti spraustis dauguma antsvorio turinčių žmonių. Neturiu problemų keliaudama lėktuvais ar viešuoju transportu. Aš su tuo nesusiduriu. Nesu įkalinta savo kūne.
Tiesiog mano toks sudėjimas. Labai liesos savęs net neįsivaizduoju. Be to, esu žadėjusi, kad atėjus pavasariui sumažinsiu savo apkūnumą, dabar tai ir darau.
— Jei ne paslaptis, kiek kilogramų atsikratėte?
— Po žiemos pavyko atsikratyti 5—6 kg, bet norėčiau numesti dar tiek pat. Ir manau, kad tai realu — pavasarį pradėjau daugiau judėti, lankau lauko teniso treniruotes. Nesakau, kad jaučiuosi kaip stirna, bet savo išvaizda esu patenkinta.
— Ar manote, kad apkūnūs žmonės, teigdami, kad būdami stambūs yra laimingi, vis dėlto meluoja?
— Manau, tai yra tik kaukė. Slapta jie visi svajoja būti liekni ir atsikratyti antsvorio.
— Būkime negailestingos — jei storumas nėra liga, tuomet tai tik žmogaus aplaidumas?
— Tai — tinginystė ir per didelė meilė sau. Mylėti save reikia, tiesiog būtina, bet nereikia gailėtis.
Ir nereikia mylėti taip, kad ta meilė taptų savęs lepinimu — ką tik skanaus pamatai, iškart ir duodi skrandžiui. Patekęs į tuos spąstus pradedi save teisinti ir ginti. Nėra panacėjos nuo antsvorio — gali išsioperuoti skrandį, gali — galvą, vis tiek reikia valios ir pastangų. Svarbiausia — tvarkingai maitintis.