Žiūrovai visame pasaulyje turi daug bendra, tačiau pastebimi tam tikri nacionaliniai televizijos žiūrėjimo ypatumai. Kuo užsiima lietuviai žiūrėdami televizorių, paprašėme pakomentuoti „Viasat” viešųjų ryšių vadovą Lietuvoje Gediminą Galkauską.
— Kodėl jus sudomino tai, ką žmonės veikia žiūrėdami televiziją?
— Televizijos auditorijos tyrimai dažniausiai būna nuobodūs ir sausi, jų rezultatai naudojami verslo reikalams. O mes norėjome nupiešti lietuvių šeimos portretą televizijos fone.
Panašių tyrimų atlikta ir užsienio šalyse, tad buvo smalsu, ar labai skiriasi mūsų įpročiai nuo kaimynų. Tarkime, kad ir nuo švedų.
— Ir kuo gi mes skiriamės nuo švedų?
— Į švedus mes labai panašūs. Ištyrėme, kad 52 procentai lietuvių žiūrėdami televizorių valgo. Prie TV ekranų nuolat ką nors žiaumoja ir maždaug toks pat procentas švedų.
Skiriasi tik maistas. Lietuviai dažniausiai kramsnoja vaisius ir daržoves — 18 proc. Tiesa, tokiu maistu mūsų šalyje daugiau mėgaujasi moterys (22 proc.) nei vyrai (13 proc.). Vyrai mieliau renkasi traškučius (24 proc., moterys — 9 proc.). Įdomiausia, kad triauškinti traškučius prie ekranų labiau mėgsta ne vaikai ar paaugliai, bet įmonių viršininkai ir vienišiai.
Na, o švedų TV valgiaraštyje lyderiauja traškučiai, paskui saldumynai ir tik trečioje pozicijoje yra vaisiai bei daržovės.
Nustebino, kad žiūrėdami TV daugiau valgo jauni nei pensinio amžiaus žiūrovai. Rečiausiai prie ekranų valgo žmonės nuo 56 m. Apetitu nesiskundžiančio jaunimo kategorijoje — daug studentų, kurie, regis, ne tik dažnai nelabai turi ko valgyti, bet net ir laiko žiūrėti TV. Juk jie daugiau laiko leidžia prie kompiuterių.
Švedijoje — tokia pati tendencija. Prie TV ekranų ir ten daugiausia užkandžiauja jaunimas. Nors jie gyvena geriau nei mes, net 52 proc. vyresnių švedų žiūrėdami televizorių nevalgo.
— Koks tyrimas jums buvo svarbiausias?
— Svarbiausias — žiūrėjimo būdas. Mums rūpėjo išsiaiškinti, ar tai šeimos pramoga: ar žmonės žiūri televiziją būdami vieni, ar kartu su visa šeima. Paaiškėjo, kad vos trečdalis žmonių prieš TV ekraną įsitaiso vieni. O 56 proc. Lietuvos gyventojų renkasi šeimos narių draugiją.
Vieni televiziją dažniausiai žiūri pensininkai (53 proc.), o su šeima (56 proc. — su vaikais, 22 proc. — su sutuoktiniu) prie TV ekranų dažniau susėda aukščiausio ir vidutinio lygio įmonių vadovai.
Televizija yra populiaresnė bendra pramoga kaimuose ir mažesniuose miestuose. Čia žmonės rečiau nei didmiesčiuose žiūri TV vieni (30 proc. — kaimo vietovėse ir 41 proc. didmiesčiuose), daug dažniau prieš ekranus jie susėda su šeimos nariais (40 proc. mažesniuose miestuose ir 32 proc. didmiesčiuose).
— Ką prie TV ekranų veikia tie, kurie nevalgo?
— Tai žiūrovai, kurie linkę leistis į diskusijas su šeimos nariais. Matyt, kalbėdami jie neturi laiko valgyti. (Juokiasi.)
Aktyviai diskutuoti apie šalies aktualijas ir TV pateikiamas naujienas linkę net 35 proc. žiūrovų.
Antroje vietoje — juokas. Jei nesiginčija su namiškiais, dažniausiai prie TV ekranų žiūrovai juokiasi (31 proc.).
Beje, televizija labiau pralinksmina mažesnių miestų ir kaimų gyventojus.
Kažkodėl rečiausiai juokas ima namų šeimininkes.
O susijaudina ir apsiašaroja žiūrėdami televizorių dažniausiai mažesnių miestelių gyventojai. Daugiausia piktinasi vyrai ir vyresni žmonės. Aukščiausio lygio vadovai ir smulkieji verslininkai per TV rodomomis laidomis piktinasi dažniau nei kitos grupės žmonių.
Pasipiktinimą dėl TV dažniau išreiškia vedę žmonės nei vienišiai. Tai suprantama, juk šalia dažniausiai sėdi tas, kas tą nuomonę išklauso.
Beveik dešimtadalis vienišų TV žiūrovų leidžiasi į gyvą polemiką su veikėjais iš TV ekranų. Panašiai kaip Rolando Kazlo herojus kadaise rodytoje BTV laidoje „Nekenčiu reklamos”.
Prie televizoriaus galima ne tik valgyti, bet ir nusnūsti.
Net 28 procentai tautiečių žiūrėdami televizorių užmiega. Dažniausiai miegas apima namų šeimininkes, bedarbius ir mažesnių miestelių gyventojus.
Lietuvoje prie ekranų užmiega vienodai vyrų ir moterų. O štai Švedijoje moterų užmiega dvigubai daugiau nei vyrų.
— Dažnai šeimos nariai ginčijasi ne tik dėl to, kas rodoma per televiziją, bet ir dėl to, kurią laidą žiūrėti.
— Dėl nuotolinio valdymo pultelio pešasi trečdalis žmonių. Šeimose leidžiant laiką prie TV dažnai kyla nesutarimų, kurią programą žiūrėti. Kaimo gyventojai dėl to nesutaria dažniau — net 40 proc. Didmiesčiuose dėl pultelio grumiasi 28 proc. žiūrovų.
Taip gali būti dėl to, kad miestų gyventojai namuose turi daugiau televizorių.
Grumtynės dėl pultelio gali paaštrėti perėjus prie skaitmeninės televizijos — kai prie kiekvieno televizoriaus bus būtinas atskiras priedėlis.
Tad norintys matyti skaitmeninę TV turės pagalvoti apie priedėlius arba tiesiog pasirinkti skaitmeninės TV operatorių, siūlantį patrauklų sprendimą, kaip žiūrėti televizorių keliuose kambariuose.
— Vieni ginčijasi, antri valgo, treti miega. Ar bandėte išsiaiškinti, kokias dar emocijas mūsų tautiečiai išgyvena prie TV ekranų?
— Pabandėme patyrinėti, kaip lietuviai reiškia jausmus laimėjus mėgstamai komandai. Manėme, kad sporto aistruoliai po rungtynių transliacijos emocijas reiškia aktyviausiai. Tačiau keisčiausia, kad net 29 procentai sirgalių po rungtynių ramiai išjungia televizorių ir pėdina miegoti. Komandos pergale džiaugiasi ir jausmus šeimos nariams lieja tik 18 proc. tautiečių.
Tik 2 procentai įsiaudrinusių žiūrovų — daugiausia jaunimas — eina švęsti pergalės į gatvę. Lietuviai taip pat mėgsta skambinti draugams ir komentuoti rungtynes (5 proc.) — tai dažniau daro jaunimas ir vieniši žmonės.
Labai retai sporto pergales švenčia vyresni žmonės. Ramiausiai į sporto rungtynių rezultatus reaguoja įmonių vadovai ir smulkieji verslininkai.
Aistringiausi sporto sirgaliai yra ūkininkai. Beveik pusė jų — 42 proc. — po rungtynių aktyviai dalijasi teigiamomis emocijomis su šeimos nariais, o galbūt net bėga į laukus smagiai pasirėkauti.
Emocingumu jie pranoksta kitų profesijų ir veiklos sričių atstovus.
Jautrūs kaip meksikietiškų muilo operų herojai tikrai nesame — kai laimi mėgstama komanda, iš laimės apsiverkia du procentai žiūrovų.
TV ŽIŪROVŲ EMOCIJOS IR BŪSENOS:
1. Diskutuoja su šeimos nariais 35%
2. Juokiasi 31% 3. Užmiega 28%
4. Piktinasi 25%
5. Susijaudina 14%
6. Išalksta 12% 7. Polemizuoja su ekranu 9%