Jos 8 kilometrų spinduliu žino prekybos centrų kaineles penkių centų tikslumu. Pažįsta mažiausiai tris ūkininkus, auginančius ekologiškas daržoves. Jau aštuonis kartus yra apsipirkusios Tymo turgelyje. Jos žino, kurioje Kinijos provincijos gamykloje gaminami nenuodingi vaikų žaisliukai.
Jis pačios velia pampersiukus iš veltinio ir gaminasi natūralius lūpdažiukus iš burokėlių ir aviečių sulčių.
Be buitinių rūpestėlių, jos gali palaikyti pokalbį kultūringoje kompanijoje, nes lanko visas „Domino“ teatro premjeras.
Jos važiuoja į keliones mažomis moterų grupelėmis, po aštuonias, nes „Mums, mergaitėms, reikia pailsėti“.
Supermamos nieko nebijo – nei augančių kainų, nei miesto kamščių, nei gyvų karpių, tik vienos žuvies keistu pavadinimu – barakuda.
Jos bendrauja tik su supermamaomis ir dažniausiai elektroninėje erdvėje. Jos turi supervyrus, supervaikus, kurie lanko supermokyklą. Supermamaos svajoja susikurti supergyvenimą savo superšeimai savo supermieste.
Jų laimės viršūnė – šaltas akcijinis pusiau saldus šampanas karštoje, rožiniais žiedlapiais papuoštoje vonioje Fabijoniškių daugiabutyje.
Jos išeina į televizijos eterį, kad galėtų su visais viskuo pasidalinti.