Vos išleistas 1974 metais filmas sulaukė didžiausios finansinės sėkmės.
„Šis filmas atvėrė šliuzą“, kalbėjo juostos prodiuseriai
apie juostą, kuri įkūnijo aštuntojo dešimtmečio seksualinio
išsilaisvinimo dvasią.
Filme „Emanuelė“ pasakojama apie jaunos moters, kurios vaidmenį
atliko S. Kristel, erotinius nuotykius Azijoje.
Minios žiūrovų iš Atėnų, Karakaso ir kitų pasaulio
sostinių plūdo į kino sales pamatyti juostos. Viename kino teatre
Paryžiaus Eliziejaus laukuose ji buvo rodoma 13 metų.
Pirmą kartą poros stovėjo eilėse prie bilietų kasų, kad
galėtų išvysti meno kūriniui prilygstantį filmą,
Filmo scenarijus buvo sukurtas pagal to paties pavadinimo
populiarų Emmanuelle Arsan erotinį 1959 metų
romaną.
Juostos prodiuseris Yves'as Rousset-Rouard'as,
norėjęs patikėti filmo kūrimą jaunam režisieriui, šiam darbui
pasirinko jauną ir talentingą fotografą Justą Jaeckiną, labai nudžiugusį dėl galimybės susukti meninį filmą.
Po šios juostas J.Jaeckin'as sukūrė ne vieną erotinį filmą,
tarp jų „Istoriją O“, kurioje taip pat nusifilmavo
S.Kristel, arba 1981 metų juostą „Ponios Čaterli meilužis“.
1974 metais cenzoriai pareikalavo, kad „Emanuelės“ kūrėjai iš
juostos iškirptų kelias scenas, jeigu nenori, kad ji būtų visai
uždrausta. Tačiau, laimei, po prezidento Georges'o Pompidou mirties atėjęs naujas kultūros sekretorius leido šį
filmą demonstruoti necenzūruotą.
Muziką filmui parašė kompozitorius Pierre'as Bachelet (Pjeras
Bašlė).
Vėliau S. Kristel nusifilmavo ir visoje virtinėje šios juostos
tęsinių: 1975 metų „Emanuelėje 2“ (Emmanuelle 2), 1977-ųjų
„Sudie, Emanuele!“ (Goodbye Emmanuelle) ir 1984-ųjų „Emanuelėje 4“
(Emmanuelle 4).