Pasaulis neseniai paminėjo Auguste'o Lumière'o - vieno iš brolių, tapusių pirmaisiais pasaulyje kino režisieriais, gimimo metines.
Brolius Lumière'us galima drąsiai vadinti pirmaisiais kino broliais. Jie kino pramonėje atsirado gerokai anksčiau, nei broliai Coenai, Weinsteeinai ar Warneriai.
Ėmė mokestį už peržiūras
Spalio 19-ąją pasaulis minėjo Auguste'o Lumière’o 150-ąsias gimimo metines.
Auguste’as su dvejais metais vyresniu broliu Louisu, pasaulį stebėjusiu per kino kamerą, sukūrė pirmuosius pasaulyje judančių paveikslėlių filmus ir surengė pirmąjį visuotinį jų demonstravimą. Beje, broliai įvedė ir mokėjimo už filmų peržiūras praktiką.
Lione (Prancūzija) baigę aukštąją technikos mokyklą La Martiniere broliai Lumière'ai įsidarbino pas savo tėvą Antoine'ą - menininką, tapusį verslininku, kuris gamino ir pardavinėjo fotografijos įrangą.
Filmas vienam
1891-aisiais Thomo Edisono užpatentuotas naujasis išradimas kinetoskopas fotografijos industrijoje atvėrė naujas galimybes.
Kinetosopas buvo aparatas, skirtas greitai kintantiems fotografiniams vaizdams stebėti. Jis veikė panašiu principu, kaip žaidimas, kai ant skirtingų lapų toje pačioje vietoje nupiešiama skirtingus judesius atliekanti figūra ir, spragtelėjus per lapus pirštu, susidaro iliuzija kad paveiksliukas juda.
Kinetoskopu buvo išgaunamas judančių paveiksliukų efektas, celiulioidinės kino juostos vaizdus akumuliatoriaus pagalba greitai keičiant vieną kitu ir rodant virš šviesos šaltinio.
Tiesa, šis prietaisas nebuvo labai praktiškas. Nepaisant nemažų įrenginio sudedamųjų dalių, filmą vienu metu galėjo žiūrėti tik vienas žiūrovas.
Padaugėjo žiūrovų
Įkvėpti naujos fotografijos srities ir padrąsinti savo pačių padarytų inovacijų kinetoskopo apribojimus pasiryžo pašalinti broliai Lumière'ai. 1895 metais jie išrado nešiojamą ir žymiai lengvesnį sinematografą - kameros, spausdintuvo ir projektoriaus pynę.
Sinematografas įdėdavo juostą protarpiais ir palyginti lėtesniu greičiu nei kinetoskopas. Tai suteikė vienalytį efektą - sumažino juostos keitimo metu kylantį triukšmą ir patobulino sklandaus vaizdo judesį.
Broliai užpatentavo ir kino juostos perforaciją, skylučių juostoje išmušimą. Šis patobulinimas suteikė galimybę sukti juostą kino kameroje arba projektoriuje.
Vis dėlto svarbiausia buvo tai, kad sinematografo projektuojamus vaizdus vienu metu galėjo matyti daug žmonių. Lumière'ų sinematografas padėjo atsirasti ne tik filmų kūrėjams, bet ir žiūrovams.
Netikėjo kino ateitimi
Pirmoji brolių sukurtų judančių paveikslėlių filmų peržiūra buvo surengta 1895 metais gruodžio 28 dieną Paryžiaus kavinėje „Salon Indien du Grand Café“.
Šis įvykis - dešimties trumpų, maždaug 50 sekundžių trukmės, filmų demonstravimas.
Brolių režisūros debiutas buvo filmas „La sortie des usines Lumière“ („Lumière'ų fabriką paliekantys darbininkai“). Nors pavadinimas nepaliko daug erdvės vaizduotei (siužetas buvo kaip tik toks, kaip ir pavadinimas), brolių išradimas amžiais pakeitė pasaulio stebėjimo būdą, o kartu ir mūsų vaizduotę.
Pirmieji trumpi brolių Lumière’ų sukurti filmai buvo kino meno aušra.
Broliai atidarė teatrus, kad galėtų rodyti savo filmus ir galiausiai surinko tūkstančių pavadinimų filmų katalogą.
Nepaisant sėkmės ir technologinių įžvalgų, Lumière'ai padarė vieną klaidingą pareiškimą, kad kinas yra išradimas be ateities.
