Sergejus ir Marina gana puiki pora, jau daugiau nei tris metus kartu gyvenanti santuokoje, tačiau su laiku šeimos galva vis rečiau ir rečiau atvyksta namo, nepasirodo svarbiausiomis akimirkomis, apleidžia žmoną dažniau, nes yra atsidavęs darbui ir labai svarbiems projektams. Gelbėti santuoką, kuri gali bet kurią dieną suirti, porai gali padėti ilga kelionė į šiltus kraštus, tačiau nukeliavę į Tailandą jie supranta, jog tai bus didžiausias jų abipusės laimės išbandymas, galintis kainuoti net ir gyvybę.
Situacija su rusų kinematografija kasmet vis blogėja, viskas yra kuriama pagal holivudinius standartus, komedijos neturi tikros slaviškos dvasios, kurią buvo galima jausti prieš trisdešimt ir daugiau metų, kai populiarumo viršūnėje buvo „Kaukazo belaisvė“, „Briliantinė ranka“, „Sėkmės džentelmenai“ ir kiti klasikiniai kūriniai. Daugiau vulgarumo, daugiau sekso ir nešvankių pokalbių apie antrąjį galą tampa neatsiejamu rusų komedijų komponentu, todėl sulaukti originalaus arba bent kiek kitokio produkto yra labai sunku.
Tačiau šie metai nudžiugina jau antrą sykį, nes po puikios ir šiltos komedijos „Mamos“ ši juosta tikrai puikiai atrodo bendrame savo žanro kontekste. Žinoma, reikia pripažinti, jog filmo kūrėjai, ypač scenaristai, kurdami šios juostos istoriją puikiai pasinaudojo keliais garsiais holivudiniais filmais ir tai matosi plika akimi, tačiau sujungta visuma gana smagiai ir nenuobodžiai žiūrisi. Visų pirma, lengvai pastebimas niuansas į 2005 metų veiksmo komediją „Ponas ir ponia Smitai“, nes ir patys veikėjai, ir scenos tiesiog įžūliai nukopijuotos nuo šio amerikietiško hito.
Visų antra, pati aplinka savo pastatymu primena antrąją „Karibų piratų“ dalį, o kartu ir Petero Jacksono 2005 metų „King Kongą“. Pačios detalės siužetine prasme šiek tiek skiriasi, bet užtat aplinka šiuos holivudinius blokbasterius atitinka visu šimtu procentų. Atmetus kopijavimą iš labiau pažengusios kino industrijos, rusai šiame filme sugeba įnešti dvasios, nes tikrai jaučiamas nuoširdumas, o ir pati tema, patys žmonės yra labiau priartinti prie mūsų šalies, jog stebint jų veiksmus sugebame pamatyt ir save, nes mentalitetas beveik nesiskiria. Scenarijus, reikia pripažinti, net labai banalus, tačiau jo pateikimas su visais dialogais, puikiais juokeliais, kurie priverčia nuoširdžiai juoktis, užgožia visas spragas, o svarbiausia, jokio vulgarumo, viskas natūraliai, neperdėtai. Filmas vaizduoja tobulą vedybinio gyvenimo karikatūrą, atspindinčią tas nuostabias akimirkas kartu, nors būna ir šilto, ir šalto, svarbu tai parodoma gyvenimiškai ir be pagražinimų. Tas visada ir patiko žmonėms senuose rusų filmuose, jog buvo galima pasijuokti ne tik iš personažų, rodomų ekrane, bet ir iš savęs. Veiksmo scenos atliktos dinamiškai, o ir ironijos jose daug, tad visos juostos eigos metu tenka šypsotis, nors žinoma, kai parodomas koks šiek tiek šiurpesnis vaizdas, tenka net ir krūptelti, visgi personažai patenka į vietinių aborigenų valdas, kur civilizacijos nėra net buvę. Šiltų kraštų aplinka irgi suteikia viduje šilumos, todėl bendrai kalbant apie šios juostos vidinį grožį, tai išties puiki dovana ir pramoga šaltam artėjančios žiemos vakarui.
Didžiausiai nuostabai galima teigti, jog didžiausias filmo pliusas yra neįtikėtinai gerai visais aspektais atlikta techninė pusė. Puikus operatoriaus darbas, leidžiantis pasinerti į egzotikos kupiną šalį, veiksmo scenų dėka išlaikomas taip pamėgtas „slow motion“ efektas, kurio metu efektingai atrodo personažų veiksmai, o ir kraštovaizdžių įvairovė kadruose papildo širdį tolimos šalies atmosfera. Prie vaizdingos juostos pusės prisideda ir nuotaikingas garso takelis, stiprus garsas bei grimas, tačiau visgi silpniausias juostos momentas yra skurdus 3D efektas, kuris ne tik gadina peržiūrą, tačiau ir jo nebuvimas tik leidžia nosiai bei akims pavargti nuo akinių. Bet žavingai, tikrai žavingai atliktas darbas.
Aktoriai juostai parinkti ganėtinai geri, jie tiesiog puikiai tiko savo vaidmenims, nors žinoma, pagrindinis duetas padaro visą darbą, o antro plano veikėjai sunkiai sugeba papildyti tai, ką ekrane išdarinėja pirmuoju smuiku grojantys personažai.
„Našos rašos“ žvaigždė, aktorius Sergėjus Svetlakovas, nepriekaištingai įkūnija savo veikėją, nors į jį pasižiūrėjus ir prisiminus legendinį serialo, kurio dėka jis išpopuliarėjo, personažą Ivaną Duliną, tai kyla juokas iki ašarų. Sergejaus partnerė, buvusi populiariosios rusų pop grupės „Viagra“ narė Vera Brežneva, irgi gana smagiai papildo vaizdą savo tobulomis kūno formomis, nors jos vaidyba gana gruboka, tačiau tai ne didelė problema, nes viską kompensuoja jos grožis. Prisiminti galima ir Michailą Efremovą, pasirodžiusį kaip Sergėjaus šefas – įsimintinas personažas, tačiau labai jau mažai jam skiriama ekraninio laiko, nors žmogus turi didelį potencialą vaidybos plane.
„Džiunglės“ – tai šmaikštus, nuotaikingas, šiltas filmas su tam tikra potekste apie vedybinio gyvenimo niuansus bei tikras gyvenimiškas, buitines problemas. Juosta turi senųjų rusų komedijų dvasią ir gali pasigirti ganėtinai originaliai pateiktu scenarijumi, nors ir šiek tiek su pasisavintomis iš holivudinių filmų idėjomis, bet užtat meistriškai pateikiama bei nenuobodžiai žiūrima.
