D. Katkus: „Televizija būna gerybinė ir piktybinė“

Kai mane sunervina kokia nors piktybinė laida, mieliau žiūriu snukerį (Angliškasis biliardas. — Red.).

"Yra daug laidų, kurių vedėjams svarbu viena — įrodyti savo tiesą", - įsitikinęs D. Katkus.<br>"Lietuvos ryto" archyvo
"Yra daug laidų, kurių vedėjams svarbu viena — įrodyti savo tiesą", - įsitikinęs D. Katkus.<br>"Lietuvos ryto" archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Donatas Katkus ("TV antena")

Dec 9, 2012, 2:14 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 6:37 PM

Kas yra piktybinės laidos? Tos, kurios kvailina žmones. Tai beprotiško televizijų lenktyniavimo, kas sukurs įžūlesnę laidą, pasekmė. Baisus dalykas.

Pirmiausia visiems tokių laidų kūrėjams trūksta profesionalumo. Jie įsigyja kokį nors užsieninį formatą ir jį sudirba, nes neturi nei lėšų, nei žmonių. Antra ir svarbiausia — jie neturi jokių moralės kriterijų. Reitingai užgožia bet ką. O tai irgi baisu.

Yra daug politinių laidų, kurios taip pat kvailina žmones. Prieš rinkimus politikai gali šnekėti viską, kas jiems ant liežuvio galo. Net jei politikas bus pagautas miške su kokia nors moterimi „in flagrante“ (lot. k. — nusikaltimo metu), atsistojęs ir užsimovęs kelnes jis tvirtins: „Ne, ne. Ten buvau ne aš.“ Ir jam nieko nepadarysi, jis nepakaltinamas.

Yra politologų, kurie dar bando šį tą komentuoti, bet kam man tos jų kalbos? Geriau klausytis kokio nors partijos šauklio, kuris vos gali suregzti sakinį, kalbų ir juoktis. Nereikia net humoro laidų.

Žiūrėdamas Andriaus Tapino debatų laidą „Tautos aikštė“ (LRT televizija) buvau maloniai priblokštas, kaip sklandžiai ir motyvuotai kalba ir dėsto mintis jaunimas iš Mykolo Romerio universiteto. Įdomi buvo ir vienos, ir kitos pusės nuomonė. Kaip būtų gerai, kad taip aiškiai kalbėtų mūsų politikai. Nes jaunimas pasirodė dešimčia galvų aukščiau už juos visus.

Yra daug laidų, kurių vedėjams svarbu viena — įrodyti savo tiesą. Jie net neleidžia svečiui pasisakyti. Jei pašnekovas bando pareikšti savo nuomonę, jis nutraukiamas. Šališkumas dažnai bado akis. O juk laidos vedėjas turi būti nešališkas, nuomonę turi susidaryti pats žiūrovas.

Žinoma, yra profesionalų, tokių kaip Edmundas Jakilaitis („Lietuvo ryto“ televizija), kurie leidžia susidaryti ir kitokią nuomonę. O štai Nemira Pumprickaitė (LRT televizija) visada bando pateikti savo poziciją. Aš, kaip žiūrovas, norėčiau įvairių nuomonių. Vedėjas turėtų leisti rinktis žiūrovui, kurią pusę palaikyti.

Buvau įkėlęs koją į pramogų pasaulį. Čia mano vertinimo kriterijus vienas — profesionalumas plius kokybė. Gera pramoga, geras humoras ir netgi geras „popsas“ reikalauja profesionalumo. Man labai patinka Algio Ramanausko humoras, jis moka šauniai pasirodyti bet kurioje situacijoje. Tokia ir turi būti pramoga.

Galėčiau išvardyti daug laidų, kurių vedėjai nesilaiko jokių moralės principų.

Tačiau projektas „Radžis ieško žmonos“ (LNK) man kelia gėdos jausmą. Tai visiškas moters pažeminimas. Nesuprantu, kaip galima tai rodyti. O juk Lietuvoje daug mergų ir bernų, kurie yra tokie kvaili, kad žiūrėdami televiziją bando ją mėgdžioti.

Gyvendami bendruomenėje turime nusistatyti ribas, nes nėra gyvenimo be jų. Galų gale juk yra įstatymai, draudžiantys daryti vienus ar kitus dalykus. Tad kaip galima toleruoti tokį amoralumą? Tai jau ne pramoga ir ne žaidimas.

Gali būti, kad ir paties Radžio pažiūros nesutampa su tuo, kas rodoma. Televizijoje pažiūras formuoja prodiuseriai ir scenaristai.

Radžis dabar yra svarbiausias Lietuvos jaunikis. Bet kas gi jis toks? Aktorius? Ne. Yra profesionalų. Dainininkas? Argi nėra už jį dainuojančių geriau? Kodėl tuomet jis? Kodėl ne koks nors genialus Lietuvos chirurgas? Žmonės, kurie šio to verti, televizijai nereikalingi.

O aš manau, kad žmogus, kurį rodo televizija, pirmiausia turi turėti žmogiškąją vertę. Pažįstu daug intelektualų, rašytojų, poetų, mokslininkų, muzikantų, kurie yra įdomūs ir charizmatiški. Kurie turėtų ką pasakyti ir netgi sugebėtų sukurti pramogą žiūrovams. Bet masinį skonį formuojantiems prodiuseriams jų nereikia.

Nejaugi tikrai gera pramoginė kūrybiškai parengta laida pralaimėtų visiems šiems projektams ir projektėliams? O gal yra tokių laidų? Nemanau.

Visų tikslas — reitingai. O kas yra reitingai? Tik žaidimas. Netikri, tušti skaičiai, kuriuos lemia tie patys televizijos suluošinti vargšai žmonės. Isaacas Newtonas neturėjo jokių reitingų, bet apvertė aukštyn kojomis visą pasaulį.

Dar vienas TV koziris — begalinis žmonių noras žiūrėti pro rakto skylutę, kaip kiti skalbia savo nešvarius marškinius. Ir apkalbinėti.

Smalsumas — ne nuodėmė. Bet ir jis gali būti įvairių formų. Mano smalsumas išsilieja į knygų skaitymą, nes manęs niekada nedomino ir nedomins, ar koks nors politikas turi meilužę, ar kokia nors ponia turi vienodų suknelių. Man neįdomu, kieno kojos kreivesnės ar vestuvės brangesnės.

LNK projekto „Žvaigždžių duetai“ komisijoje dalyvavau pakviestas amžiną atilsį maestro Vytauto Kernagio. Anuomet jis pašmaikštaudavo per koncertus, o aš jam pritardavau. Taip ir prisišmaikštavome, kol jis mane „pridavė“ televizijai. O tada atsirado inercija. Kai V.Kernagis mirė. irgi negalėjau atsisakyti — kitas sezonas buvo skirtas jam atminti.

Sėdėdami komisijoje su dainavimo profesoriumi Vytautu Juozapaičiu naiviai manėme, kad savo kalbomis galime daryti įtaką dainavimo lygiui. Maniau, kad mūsų nuomonės vertinamos. Kol suvokiau, kad tai tėra grynas šou ir mūsų nuomonė nieko nelemia. Supratęs nusivyliau ir ėmiau vaidinti apykvailį profesorių, dėl ko mane ir mylėjo visos ponios.

Apie ką dabar kalba įvairių šokių projektų komisijų nariai? Apie drabužius, apie tai, kaip kas atrodo. Bet beveik niekas nekalba apie tai, kaip kas šoka. O jeigu esi profesionalas, turi vertinti šokį. Tik vargu ar dabar kas nors tai išvis išmano. Dauguma pasiduoda šou taisyklėms, kad įtiktų žiūrovams.

Aš taip pat maiviausi, bet turiu pasiteisinimą. Kadaise labai norėjau tapti aktoriumi. Aktoriumi netapau, nors vaidinau filme (1976 m. vaidino Arūno Žebriūno juostoje „Seklio Kalio nuotykiai“. — Red.).

Ir dabar, jeigu tik reikia kur nors ką nors pavaidinti, atbėgu tarsi į vieną vietą įkirptas. Sutinku vaidinti be jokio atlygio — nereikia nei pinigų, nei garbės. Tai nepaaiškinama trauka. Tad ir sėdėdamas komisijose ne šiaip maiviausi, bet kūriau vaidmenį.

Mano mėgstamiausi kanalai — „Discovery“, „Animal Planet“ ir „Mezzo“. Per juos gali sužinoti ir pamatyti tai, ko niekur kitur neišvysi. Taip pat — kultūros laidos per kanalą „LRT kultūra“. Puikios yra Zitos Kelmickaitės laidos — čia visada parenkamos įdomios temos, kurios plečia akiratį. Kartu gauni dozę naudos ir pramogos. Ji sugeba viską pateikti nenuobodžiai.

Yra ir daugiau nepiktybinių laidų — „Kas? Kur? Kada?“ (TV3) ar „Lyderiai“ (LRT televizija). Tie, kas jas žiūri, suraukia kaktas ir pradeda mąstyti. O tai yra labai teigiamas dalykas. Taip pat naudingos laidos „Mūsų miesteliai“ (LRT televizija), kurias vis dar veda Nijolė Baužytė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.