Pavyzdžiui, neseniai per TV3 transliuoti M.A.M.A. apdovanojimai — puikus, malonus akims reginys. Gražus konkursas yra “X Faktorius” (TV3).
Neseniai prasidėjęs LRT televizijos “Auksinis balsas” — fantastiškas projektas. Kai pamačiau, net negalėjau patikėti, kad tai sukurta pas mus. Labiau turiu galvoje vizualinę ir estetinę pusę.
Kalbėdamas apie estetiką norėčiau paminėti “Lietuvos ryto” televiziją. Tai iš tiesų estetiška televizija. Joje viskas — pradedant laidų vinjetėmis, užsklandomis ir baigiant dekoracijomis — skoninga ir harmoninga.
Galbūt pasirodys juokinga, bet mano mėgstamiausia laida — “24 valandos” (LNK). Ten pamatau tokių situacijų, kad net negaliu patikėti, jog tai vyksta realiame gyvenime. Kaskart žiūriu kaip serialą ir nesiliauju stebėtis.
Keliaudamas su koncertais per Lietuvą esu matęs daug kurioziškų situacijų, bet ši laida dar nustebina.
Žmonės nepasidalija turto, pykstasi, pavydi, skęsta alkoholizmo liūne, svetimauja, neprižiūri vaikų. Stebėdamas tai gali pasimokyti, kaip nereikia gyventi.
Tokios laidos kaip “Farai” (LNK) dar labiau šiurpina. Kita vertus, jos ir auklėja. Jeigu tokias laidas žiūri protingi žmonės, jie susidėlioja akcentus ten, kur reikia. O kvailiems visuomet kas nors daro įtaką.
Nuoširdžiai gaila, kad mūsų televizijose tiek mažai laidų vaikams. Džiaugiausi, kad man teko garbė prisidėti prie laidos “Vunderkindai” (rodė LRT televizija) kūrimo, nors ji ir neturėjo didelių reitingų.
Stengėmės parodyti, kad Lietuvoje yra ir talentingų vaikų, ir puikių mokytojų, ir atsidavusių tėvų.
Apmaudu, kad vaikams rodoma daug kičo, abejotinos vertės animacijos. Kai eteris užliejamas šia lavina, jos neatsveria retai rodomi kokybiški projektai.
Nenoriu bambėti kaip senis, tačiau net animaciniai filmai, kuriuos rodydavo seniau, buvo prasmingo turinio. Dabar pasaulį užpildo auganti barbių karta, siekianti gerų mašinų, daiktų ir turtų.
Be jokios abejonės, šiais laikais daug dėmesio skiriama materialioms vertybėms, didėja turtinė nelygybė. O televizija tai dar labiau paaštrina.
Visada žiūriu žinias — man įdomu, kas vyksta pasaulyje. Negalėčiau išskirti vienos ar kitos naujienų tarnybos. Žinių kokybė beveik visur vienoda.
Mėgstu Algimanto Čekuolio vedamą laidą (LRT televizija). Tai asmenybė, man įdomu jo klausytis.
Patinka ir Rūtos Mikelkevičiūtės pokalbių laidos. Smagu žiūrėti naują jos su Arūnu Valinsku vedamą šou “Plikis ir Ponia” (LNK), kuriame daug judesio, emocijų, veiksmo. Tai nebūdinga mūsų tautai — mes santūrūs. Cepelinų prisivalgiusį lietuvį išjudinti sunku, o jiems tai pavyksta.
Iš rimtų laidų žiūriu Edmundo Jakilaičio (“Lietuvos ryto” TV) pokalbių laidas. Jis — labai stiprus ir profesionalus žurnalistas.
Nedalyvauju politikoje, bet kai ja susidomiu, pasižiūriu analitiškas Ritos Miliūtės (LRT televizija) laidas.
Smagu, kad “Lietuvos ryto” TV dažnai rodo pasaulinio lygio muzikos apdovanojimų ceremonijas. Štai vasario 16 d. bus transliuojamas “Grammy” apdovanojimų įrašas. Manau, tai reikšmingas įvykis net ir tiems, kurie muzika nelabai domisi.
Man įdomu stebėti, kaip keičiasi scenos mada, dekoracijos, techninės galimybės, sprendimai, režisūra ir t.t. Manau, jaunimas tuo turėtų ypač domėtis.
Pamenu, kaip jaunystėje stebėdavau, ar mano dievinami muzikantai ir dainininkai ką nors laimi, kaip atrodo, kaip elgiasi jų gerbėjai. Kuo daugiau gražių renginių, kurie skleidžia geras emocijas, tuo linksmiau gyventi.
Sakyčiau, kad juos žiūrėti būtina dar ir dėl to, kad tai lavina estetikos jausmą, plečia ir formuoja pasaulėžiūrą. Tai galima pasakyti ir apie užsienyje jau seniai išpopuliarėjusį “X Faktorių”.
Daug užsienietiškų TV formatų seniai pažengė į priekį ir Vakaruose, ir Rytuose. Apmaudu, kad daug jų aplenkia Lietuvą dėl ekonominių sunkumų. Kita vertus, mus varžo ne tik pinigai.
Ar esame radę ką nors savito? O taip! “Duokim garo” (LRT televizija). Projektas su cepelinų ir spirgučių kvapu.
Esu atviras visoms kultūroms, bet ši laida man — praėjęs etapas.
Vis dėlto gerbiu pagyvenusius žmones, žiūrinčius šią laidą. Tai yra dalis jų gyvenimo. Todėl nemanau, kad reikėtų tokių laidų neberodyti.
Mes labai skubame griauti. Reikia gerbti ir istoriją, ir folklorą, ir tradicijas. Tik būtina visa tai atskirti nuo kičo.
Televizijos galbūt šiek tiek per daug pataikauja prastam skoniui. Apmaudu, kai geriems prodiuseriams kartais tenka paminti savo ambicijas ir kurti projektus neintelektualiems žiūrovams.
Kiekvienas menininkas išgyvena skaudžių akimirkų, kai tenka kurti ne tai, ką norėtum, bet visuomet yra galimybė rinktis. Komercinių kanalų tikslas — vienas, nacionalinio transliuotojo — kitas.
Neįmanoma palikti tautos be Radžio. Yra auditorijos dalis, kuri ieško būtent tokių laidų. Kurdami “Vunderkindus” žinojome, kad šią laidą žiūrės visiškai kitokia auditorija.
Ar turime lietuvišką humorą? Šioje terpėje — liūdesys, nes rusiškas humoras daugeliui iki šiol yra pats geriausias.
Norime būti vakarietiški, bet kažkodėl Rytai mus vis pasiglemžia — randame ten ir gerų filmų, ir laidų.
Tiesa, turime unikalų “Dviračio šou” (LNK). Tai tikras perlas, nes humoro scenoje sunku ir ką nors atrasti, ir išsilaikyti.
Galima pavogti jų idėją, bet visa kita yra nepakartojama. Puikus ir aktorių, ir scenaristų darbas.
Lenkiu galvą ir prieš LNK vadovybę, kuri iki šiol sugebėjo išsaugoti šią laidą.