Kompiuterinės animacijos studija „Pixar” yra sukūrusi 13 animacinių filmų, kurie pelnė milžinišką populiarumą. „Žaislų istorija” (1995), „Monstrų biuras” (2001), „Žuviukas Nemo” (2003), „La Troškinys” (2007), „Ratai” (2006), „Aukštyn” (2009) ir kiti šlavė ne tik pelną kino teatruose, bet ir daugybę kino apdovanojimų. Ne išimtis ir „Nerealieji”, 2005 m. apdovanoti net dviem „Oskarais”.
„Nerealieji” nukelia į 7-ąjį dešimtmetį, kai jaunasis ponaitis Nerealusis ir jo širdies draugė Elastinė Mergina uoliai darbuojasi gelbėdami pasaulį. Bet, kaip jie patys sako: „Gelbėk jį negelbėjęs, vis tiek jis vėl pateks į eilinę bėdą.”
Abiem darbas patinka, juodu myli vienas kitą, bet pasaulis vis tiek nėra patenkintas. Šaunūs amerikiečiai, užuot dėkoję už išgelbėtas gyvybes, vis dažniau bylinėjasi su didvyriais dėl gelbėjimo metu gauto gumbo ar spuogo. Valdžia nusprendžia, jog pasaulio gelbėjimo operacijos kainuoja per brangiai. Didvyrius it kokius mafijos karius pagal liudininkų apsaugos programą perkelia gyventi kitur ir liepia džiaugtis eilinės šeimos gyvenimu.
Po 15 metų matome nuobodulio pelėsiais apaugusią šeimynėlę su trimis vaikais. Tėvas priverstas dirbti draudimo kontoroje, o vienintelė jo pramoga – su tokiu pat likimo draugu kartą per savaitę slapčia klausytis policijos radijo, kad tarsi „netyčia” galėtų atskubėti į pagalbą. Žinoma, tos pagalbos netrukus prireiks, ir nerealioji šeimynėlė vėl lėks gelbėti pasaulio.