- LNK televizijoje dirbi nuo 2009-ųjų, prieš tai kelerius metus dirbai Šiauliuose LNK atstovybėje. Ar visąlaik dirbai su kriminalinėmis naujienomis?
- Kiek pamenu save televizijoje – daugiau ar mažiau, bet visą laiką dirbu su kriminalais. Ir man tai patinka! Negyvenu iš svetimų nelaimių ir nemanau, kad Lietuvos žiniasklaidoje kriminalinių naujienų per daug.
Gyventojai turi žinoti, kas vyksta jų mieste, kas nutiko jų rajone ar gatvėje, apie tai reikia kalbėti. Jau geriau sužinoti ir pasimokyti iš svetimų klaidų, negu vėliau dėl nežinojimo mokytis iš savęs. Turiu būti įvykio vietoje, kad kuo daugiau informacijos sužinočiau iš pirmų lūpų, o ne per sugedusį telefoną. Visada stengiuosi išklausyti paprastus žmones, pakalbinti gelbėtojus ar nelaimes tiriančius specialistus apie padarinius bei priežastis.
- Laidoje „Labas vakaras, Lietuva“ skaitai kriminalų apžvalgą, o „Kriminalinėje Lietuvoje“ pavaduoji Jaunių Matonį. Dabar, šiam išvykus atostogauti, dviems savaitėms perėmei laidos vedėjo vairą. Ar jau esi įpratęs prie tiesioginio eterio?
- Pranešti naujienas tiesioginiame eteryje – puikus jausmas. Man patinka, kad naujieną žmonėms galiu perduoti pirmas. Jei reikia – žinias galima iš karto atnaujinti. Operatyvumas ir objektyvumas žiniose – labai svarbu. Smagu, kad kartu dirba kolegos, tikri eterio ir žurnalistikos profesionalai. Iš jų galima daug ko pasimokyti.
- Kas tavo darbe ekstremaliausia?
- Ekstremalu yra grįžti iš filmavimo su svarbia naujiena likus dvidešimčiai minučių iki tiesioginio eterio. Per tą laiką reikia spėti pilnai paruošti reportažą. Kas nežino – tai panašiai tas pats, kas į pasimatymą susiruošusiai merginai pasidažyti per penkias minutes (juokiasi).
- Esi kada nors atsidūręs kriminalinio įvykio epicentre? Buvai liudytoju ir panašiai?
- Yra tekę. Kelis sykius. Visi incidentai labai nemalonūs. Pirmą kartą su policija asmeniškai susidūriau būdamas keturiolikos ar penkiolikos metų. Baisu, bet būdamas tokio amžiaus sėdau prie vairo ir sudaužiau automobilį!
- Koks įvykis gyvenime tave labiausiai pamokė?
- Vieną įvykį būtų labai sunku išskirti. Tačiau ne vienas įvykis pamokė neužriesti nosies, neužmigti ant laurų. Taip pat išmokė ir neverkšlenti, nes tai niekada nepadeda. Yra toks posakis, kuris vis pamoko - gyvenime „visada taip nebus“. Jei, pavyzdžiui, tau šiandien labai sunku ir negera, žinok, kad „visada taip nebus“. Ateis geresni laikai.
Kita vertus - jei tau šiandien labai gera ir, regis, nieko netrūksta, irgi derėtų nepamiršti, kad „visada taip nebus“ (šypsosi).
- Ar esi atsidūręs netikėtoje ar keistoje situacijoje, kuri privertė nejaukiai pasijusti? Kas tave labiausiai nustebino?
- Labai netikėtoje situacijoje atsidūriau vienoje komandiruotėje Norvegijoje. Turėjau paimti interviu anglų kalba iš vieno geriausių virėjų pasaulyje. Tuo metu anglų kalba nebuvo mano stiprioji vieta (po truputį taisau šitą klaidą). Netikėta buvo tai, kad vos tik mums susitikus ir paspaudus rankas, pašnekovas iš karto manęs atsiprašė, kad anglų kalba nėra jo stiprioji vieta (juokiasi). Keista, tačiau puikiai susikalbėjome.
- Ar esi darboholikas?
- Man pačiam sunku atsakyti. Kai reikia – keliuosi naktį ir važiuoju filmuoti avarijos. Pažadina paryčiais – vykstu į gaisrą. Tenka paplušėti ir savaitgaliais. Tačiau negaliu teigti, jog nepailsiu. Kai nedirbu, visiškai nežiūriu žinių. Neskaitau naujienų tinklalapių ir netikrinu darbinio elektroninio pašto.
- Turi pomėgių?
- Mėgstu pažvejoti. Mano automobilyje visada yra meškerė – net kai važiuoju filmuoti įvykių. Maža kas – juk gal iš kur nors grįžtant pamatysiu puikų ežerą? Patinka keliauti, tačiau pastaruoju metu šioje srityje apsileidau. Mėgstu vakare ar ryte pabėgioti – pakeliui išmėtau visas neigiamas mintis ir emocijas.
- Ar esi peštukas?
- Peštuku savęs nelaikau. Pirmas į atlapus stengiuosi nepulti. Strategiškai kartais net reikia nusileisti mūšyje, kad paskui galėtum laimėti kare. Mėgstu priešą pažinti – žinoti jo praeitį, ką mėgsta, su kuo bendrauja ir kokios silpnosios jo vietos. O jau tada... (juokiasi). Kovoti reikia su aistra! Bet kartais norisi problemas išspręsti kur kas paprasčiau.
