Praėjus šešiems mėnesiams po avarijos Fukušimoje britų teorinės fizikos profesorius Jimas Al-Khalili su filmavimo grupe nuvyko į nelaimės vietą. Jis aiškinosi, ar daug radioaktyviųjų medžiagų nutekėjo, koks jų poveikis žmonių sveikatai, ar ilgai bus juntami žalos padariniai?
Į šiuos klausimus profesorius mėgina atsakyti BBC dokumentiniame filme „Fukušima: ar atominė energija saugi?”, kurį šį vakarą rodys „Lietuvos ryto” televizija.
Po avarijos Fukušimoje beveik 80 tūkstančių žmonių, gyvenusių 20 kilometrų spinduliu nuo elektrinės, buvo evakuoti iš savo namų. Neaišku, kada jiems bus leista grįžti.
Dabar jau tiksliai nustatyta, kas 2011 metų kovo 11 dieną nutiko Fukušimos atominėje elektrinėje. Po žemės stipraus drebėjimo kilo cunamis, kuris nušlavė energijos šaltinį, gyvybiškai būtiną reaktoriams aušinti.
Reaktorius aušinti reikia tuomet, kai jie nustoja veikti. O jie išsijungė dėl cunamio. Tačiau išsijungę reaktoriai ir toliau kaito. Todėl įvyko keli sprogimai, dėl kurių į atmosferą pasklido radiokatyviosios dalelės.
Žemės drebėjimas ir cunamis pražudė daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Dėl radioaktyviųjų dalelių nutekėjimo nežuvo niekas. Tačiau kol kas neaišku, koks radiacijos poveikis bus ateityje.
„Lietuvos ryto” TV, 18.55 val.
Prisimena ir Černobylio avariją
J.Al-Khalili tiria ir avarijos Černobylio atominėje elektrinėje poveikį žmonių sveikatai. Ši avarija įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Sprogus reaktoriui išsiliejo trys tonos branduolinio kuro.
28 darbininkai, pirmieji atskubėję į nelaimės vietą, gavo ypač didelę radiacijos dozę ir po 4 mėnesių mirė.
O kokį poveikį radiacija turėjo paprastiems žmonėms?
„Mes išėjome į lauką ir žiūrėjome, kaip dega reaktorius. Jis liepsnojo kaip didelė bengališkoji ugnelė, – filme pasakoja viena Pripetės gyventoja. – Vaikai lipo ant namų stogų, kad geriau matytų. Pagaliau kažkas pasakė, kad tai pavojinga, ir liepė mums eiti į vidų. Dabar aš gyvenu bijodama dėl savo sveikatos.”