– Amerika iš tiesų garsėja tuo, kad galima bylinėtis dėl bet ko. O ką daro lietuviai, aptikę stiklą savo salotose? – paklausiau „Pinigų kartos” vedėjo Andriaus Tapino.
– Suradome keletą bylų ir jas analizavome. Aiškinomės, ar lietuviai žino ir moka naudotis savo teisėmis, jeigu pasijunta nuskriausti verslo ar valstybinių institucijų.
Žmonės nenori bylinėtis, nes tai – ilgi ir nepigiai atsieinantys procesai. Lietuvis gerai pagalvoja, ar verta teistis su didele kompanija, kuri turi kur kas daugiau pinigų ir gerų advokatų.
Pasitikėjimas teismais nėra didelis. Žmonės vengia bylinėtis. Nebent – su kaimynais.
– Savo laidoje taip pat ketinate apskaičiuoti, kiek reikia uždirbti, kad galėtume normaliai pragyventi.
Ką reiškia „normaliai”?
– Mes ir bandėme išsiaiškinti, ką reiškia gyventi patenkinant ne minimalius, bet pagrindinius žmogaus poreikius, t.y. kai ir batus žiemai galima nusipirkti, ir visas sąskaitas apmokėti, ir dar atsidėti apie 10 proc. pajamų taupymui.
Ekspertai sutarė, kad atlyginimas turėtų svyruoti nuo 2500 iki 3000 litų. Ši suma skiriasi nuo vidutinio atlyginimo, kuris yra apie 1700 litų.
– Dar viena žadama tema – greitieji kreditai. Ar jie kelia grėsmę?
– Situaciją taikliai apibūdino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Jis pasakė, kad tokio neaukšto finansinio raštingumo visuomenei gauti tokį stiprų steroidą kaip greitieji kreditai pavojinga. Iš tiesų pavojų kelia žmonių nemokėjimas tinkamai juos naudoti.
Tokia problema egzistuoja ne tik pas mus. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje greitųjų kreditų patrauklumu jaunimui susirūpino net Anglikonų bažnyčia.
LRT televizija, 21.30 val.
