Šis stiliaus sultonas veda naują savo paties rengiamą madų laidą „Goko drabužių kelionė“ ir pateikia išsižioti iš nuostabos verčiantį stilių bei pokyčius, moko rengtis drąsiai, tačiau ekonomiškai.
Ar Gokas Wanas gali jis bet kurį žmogų išmokyti atrodyti gerai be drabužių? „Taip, galiu. Ir čia nėra jokių triukų. Reikia tik pakeisti požiūrį. Ši kelionė yra labai jaudinanti. Mes išnaudojam labai daug servetėlių“. Kiekviena laida turi du kulminacinius taškus: pirmas, kai moteris turi pati nuspręsti ir atsistoti tarp kitų moterų pagal savo dydį, ir akimirka, kai ji eina podiumu, dažniausiai kokiame prekybos centre, kur tūkstančiai žmonių, dėvėdama tik apatinius. Anot Goko, dar nė vienas žmogus iš tų, kurie jau dalyvavo jo laidoje, nepasirinko teisingos vietos kitų žmonių rikiuotėje (jie visada mano esą didesni nei yra iš tikrųjų). O kas dėl podiumo, tai jis įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas turi išsirengti – arba beveik išsirengti – viešoje vietoje.
„Nuo tos akimirkos pasikeičia jūsų gyvenimas!“ Kai žmonės į jį kreipiasi, jie paprastai jau po penkių minučių prisipažįsta, kad senokai nebesimyli su savo partneriais. Taigi, laidos pabaigoje jis visiems užduoda tą patį klausimą: ar jie vėl tą daro? Ir paprastai sulaukia teigiamo atsakymo. Argi tai nėra geriausias sėkmės rodiklis? Gebėjimas dalytis savo kūnu labai susijęs su žmogaus nuomone apie save. Nuo jos priklauso tai, ar jūs mylitės daugiau nei viena poza, ar galit tą daryti prie šviesos. Tai išlaisvina! Šioje šalyje seksas yra labai neromantiškas. Tiesiog mechaninis „įkišk-ištrauk”.
Galbūt ant popieriaus tai skamba kiek pretenzingai, bet kuo daugiau žinai apie paties Wano gyvenimą, tuo geriau suvoki, kad toli gražu taip nėra. Jis gimė 1974 metais Leičesteryje, kino ir britės šeimoje (jo tėvas atvyko į šalį iš Honkongo dar paauglys ir susipažino su motina, kai jie kartu dirbo maisto išsinešti užkandinėje).
„Mano šeimos nariai yra labai, labai artimi, – sako jis. – Tačiau tokie santykiai nėra įprasti. Mes gyvename dideliame komunaliniame name ir šeimai, net ir ne juodaodžio baltojo šeimai, tai nemenkas iššūkis. Tėvams teko įveikti nemažai prietarų“.
Jie turėjo savo restoraną, kuris 1980-aisiais bankrutavo, o dabar turi žuvies ir gruzdintų bulvyčių užkandinę. Nuo mažų dienų Gokas, aprengtas mažyčiu smokingu, turėdavo linksminti lankytojus; jis teigia, kad savo gebėjimą žavėti žmones, kuris yra išties nemenkas, išsiugdė būtent tomis dienomis. „Mano tėvai labai myli vienas kitą. Jeigu jūs dabar mane nuliūdinsit arba jeigu mane apims panika dėl mano šlovės, aš paskambinsiu mamai, ji ims taukšti visokius niekus ir taip mane nuramins. Arba, jeigu įsimylėsiu kokį vaikiną ir paaiškės, kad jis manęs nemyli, bet mes pasimylėjom ir dabar aš jaučiuosi klaikiai, paskambinsiu seseriai. Aš santykiams keliu labai didelius reikalavimus, galbūt todėl vis dar gyvenu vienas.“
Kai buvo paauglys Gokas niekam nepasakodavo, kad yra kilęs iš kino ir baltaodės šeimos. Tik sulaukęs dvidešimt šešerių jis ėmė visiems sakyti, kad yra pusiau kinas. Jaunystėje storas ir homoseksualus Gokas turėjo pasitelkti humoro jausmą ir socialinius įgūdžius su šiom dviem bėdom susidoroti, ir kaip kinas jis jų nebūtų įveikęs.
„Aš turėjau būti baltaodis darbininkas. Nepatyriau jokių išpuolių dėl to, kad esu kinas, daugiau buvau puolamas dėl lytinės orientacijos ir stambumo“, - sako šimtą trisdešimt tris kilogramus svėręs stilistas G.Wanas.
