Albanas, apie kurį pasakoja aršus lyg lietuvių kova su skalūnais ir kietas lyg rusų tankas kovinis filmas, žmonių prekyba nesiverčia. Jis net ne albanas – tiesiog Viktoras Albancevas, kuris gyvena kaimo troboje apsuptas ožių ir karvių.
Tačiau dukros už jo tekinti vis tiek nerekomenduotume – jo mylimos moterys turi nemalonų polinkį tragiškai žūti. Ir visai ne nuo ožių ragų.
Tėvai. Kad ilgai jūsų nekankinčiau, iškart paaiškinsiu: jei Terminatorius, Amerikos nindzė, „kietas riešutėlis” Džonas Makleinas ir NSA legenda Džekas Baueris būtų susilaukę sūnaus, jis ir būtų buvęs Viktoras Albancevas, pravarde Albanas.
Tačiau susilaukti sūnaus šie herojai negalėjo – Albancevui jau 45 metai. Kai jis gimė, Terminatoriaus dar nebuvo. Todėl lieka spėti, kad jis vis dėlto yra slaptos Chucko Norriso ir Džeimso Bondo meilės vaisius. Taip, jis tikrai toks kietas. Ne – apie jo tėvus filme nė neužsimenama.
Šūvių papliūpos. Svarbiausia, gerbiamieji žiūrovai, kartą pasiryžę įsijungti serialą „Albanas” (kurį „Lietuvos ryto” televizija rodo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 19.50 val.), neužmirškite šalia pasistatyti kelių milžiniškų tuščių lagaminų ir maisto atsargų savaitei. Pats pasiėmiau tik kibirą, tai pilną šovinių tūtelių pririnkau jau per pirmą seriją, o vien pirmame sezone tų serijų aštuonios!
Tūtelės tūtelėmis. Galima jas po to nutempti į metalo supirktuvę. Liūdniau, kad nepasiruošiau maisto atsargų. Matote, labai jau sunku buvo atsiplėšti nuo ekrano – koks save gerbiantis žiūrovas praleis naują šūvių papliūpą vien dėl to, kad kepėsi kotletą?
Kaimo ramybė. Pastebėjau, kad kol kas iš mano aprašymo atrodo, jog tas Albancevas kaimo troboje ožkas šaudė. Serialo realybė žiauresnė ir spalvingesnė.
Pirmiausia šiek tiek nusižengiama moralei – gerasis serialo herojus pragyvenimui užsidirbdavo šaudydamas žmones. Tiesa, užsakovai buvo ne nusikaltėliai, o tais laikais labai plati ir ne mažiau niekšinga Albancevo tėvynė Sovietų Sąjunga.
Tačiau tėvynė staiga sumažėjo. Profesionaliam likviduotojui, kadaise stulbinamai efektyviai naikinusiam šalies priešus visame pasaulyje, užsakymų neliko. Tad vyriokas nutarė įgyvendinti kiekvieno žudiko gyvenimo svajonę – įsikurti kaimo idilėje, vesti kaimo mergiotę ir vaikų apsupty ramiai laukti senatvės.
Samdomas žudikas. Nauji laikai pagimdė naujus valdovus, buvę viršininkai netruko rasti veiklos nišą kapitalistinėje realybėje, o jų atidarytai žudymų pagal užsakymus kontorai verkiant prireikė darbų vykdytojo.
Jie susirado Albancevą, maldavimais, ašaromis (jų nepagailėjo) bei siūlomais pinigais (jų, kaip vėliau paaiškės, pagailėjo) įtikino pribaigti vieną, kitą, trečią niekšą. Tad žmogus savo ožius apleido.
Tiesa, vyrukas vis mėgina išsisukti nuo vienintelio darbo, kurį moka. Vieni jį įtikinėja, kad jis to darbo nemestų. Antri labai trokšta jį pribaigti.
Tų antrųjų vis daugėja, ilgainiui prie jų prisideda ir pirmieji (kas gi nežino, kad iš tokių kontorų į pensiją neišeinama). O žiūrovai renka šovinių tūteles ir lydi herojų kelionėse nuo narkotikų barono vilos Ispanijoje iki tos pačios Ispanijos kalėjimo, nuo Rusijos provincijos – iki Graikijos kaimelio.
Kartais džiaugiesi, kad televizoriaus stiklas neperšaunamas, tačiau ir atsitraukti negali.
***
Filme nė karto neiššovė tik medžiai, deganti Albancevo troba ir tie patys nekalti ožiai.
Vienintelis Albancevo pažįstamas, kuris netapo jo priešu ir nebuvo nušautas, yra toks baskų separatistas. Jį nudūrė kalėjime.
Seriale tikrai nė karto nežuvo tik pats Albancevas.
Chuckas Norrisas ekrane taip ir nepasirodė – matyt, laiku suprato, kad yra dalykų, kuriems jis nepakankamai kietas.