Pusę metų Europos Parlamento Informacijos skyriuje Strasbūre stažuotę atlikusi žurnalistė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu tapo „Lietuvos ryto“ korespondente Briuselyje. Naujienas iš Europos politinio lopšio ne kartą ji pranešė ir „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovams. Parodžiusi profesionalumą ir išradingumą, iš televizijos Žinių tarnybos vadovo Edgaro Kiškio ji sulaukė kvietimo darbą tęsti tiesioginiame eteryje Lietuvoje.
„Guoda nuoširdi, paprasta, visuomet šypsosi ir yra geros nuotaikos. Tačiau kartu ji gali būti ir rimta. Guoda tokia, kokios reikia „Lietuvos ryto“ televizijos žinių žiūrovams, – aiškino E.Kiškis ir pabrėžė, kad bandymai, kaip ir tikėtasi, vyko puikiai, todėl laidų vedėjos profesionalumu abejoti neverta. – Dirbdama Briuselyje, Guoda nuolat palaikė ryšį su Žinių tarnybos komanda, tad kolegoms ji puikiai pažįstama.“
Pati Guoda apie bandymus vesti žinias atsiliepia atsargiai: „Pavyko neblogai. Matau klaidas, bet tam ir yra bandymai, kad jas taisyčiau. O rengti reportažus iš Briuselio man labai patiko. Reportažų, turbūt kaip ir filmų, kūrimas turi daug magijos.“
G.Pečiulytė televizijos žinias skaitys darbo dienomis ir savaitgaliais. Tarnybos vadovas neatmeta galimybės, kad televizijos žiūrovai Guodą išvys ir kitose laidose.
Apie televiziją, santykį su Lietuva, kolegas žurnalistus ir slaptas tradicijas - pokalbis su neseniai prie „Lietuvos ryto“ televizijos komandos prisijungusia žinių vedėja G.Pačiulyte.
– Ką jums reiškia televizija?
– Mano namuose televizija – fonas. Nesu ta, kuri giriasi jos nežiūrinti. Profesine prasme televizija yra malonaus jaudulio, iššūkių ir sveiko adrenalino šaltinis. Taip, kartais slegia viešumo prieskonis.
– Mėgstamiausia televizijos laida?
– Žiūriu visų lietuviškų kanalų žinias. Gyvendama Prancūzijoje ir Belgijoje, pamėgau prancūzų visuomeninio kanalo „France 2“ šeštadienio vakaro pokalbių laidą „On n'est pas couché“ („Mes dar nemiegame“). Man patinka laidos sumanymas, o dar labiau – jos vedėjas.
– Kodėl?
– Tai keletą valandų trunkanti pokalbių laida, kurios svečiai: politikai, menininkai, visuomenės veikėjai, o temų įvairovė – nuo naujausių skandalų iki šviežiausių knygų. Laida dinamiška, o vedėjas turi puikų humoro jausmą.
– Ar turite autoritetą?
– Kartą vienas kolega palinkėjo būti Edmundu Jakilaičiu. Atsakiau, kad nesu ir nebūsiu, nors pasimokyti iš Edmundo tikrai yra ko. Jis – vienas iš nedaugelio žurnalistų, išdrįstančių paklausti paprastų, bet įdomių dalykų. Pavyzdžiui, auksinės čempionės Rūtos Meilutytės apie grybšnių skaičių plaukiant aukso link. Atrodo, elementaru, bet ne kiekvienas to paklaustų.
– Kokia knyga šiuo metu guli ant naktinio stalelio?
– Umberto Eco „Prahos kapinės“. Didžioji dalis knygų, kurias noriu perskaityti, dar dėžėse, kartu su manimi ką tik parvykusiose iš Briuselio.
– Pirmosios slaptos tradicijos, grįžus į Lietuvą?
– Iš oro uosto grįždama namo važiavau ilgesniu keliu: aplankydama Vilniaus senamiestį, prasukdama pro Katedros aikštę. Labai pasiilgau savo miesto.
– Kur jus dažniausiai galima sutikti?
– Namuose.
– Lietuva. Kas ji jums?
– Komfortas! Kai šeima, draugai, artimieji nutolę vos per 10 minučių kelio ar nebrangų telefono skambutį, gyventi kur kas smagiau.
– Ar stebite buvusios kolegės Eglės Daugėlaitės karjerą eteryje?
– Ji tapo žavia savimi pasitikinčia televizijos laidų vedėja, prisijaukinusia ne tik rytinės laidos, bet ir kitų projektų eterį.
– Ar esate anksčiau bendravusi su „Lietuvos ryto“ televizijos vadovu Linu Ryškumi?
– Kartą jis svečiavosi laidoje „Labas rytas“. Linas buvo puikus, malonus pašnekovas. Tik niekaip neprisimenu, kokia buvo mūsų pokalbio tema!
