Tuometinis televizijos bokšto viršininkas Algirdas Ramanauskas iki šiol negali ramiai kalbėti apie sausio tryliktosios naktį. Per televizijos bokšto šturmą vyras pirmasis savo akimis išvydo Alfa smogikų vado Michailo Golovatovo veidą, matė, kaip desantininkai šaudo į žmones, vėliau matė lavonus ir brido per kraujo klanus.
Savo prisiminimais jis pasidalino su LNK laidos KK2 kūrėjais. A.Ramanauskas sakė, kad nepaisant tankų šūvių, automatų papliūpų, žmonių riksmų, privalėjo vykdyti užduotį: kuo ilgiau užtikrinti nenutrūkstamą Lietuvos televizijos transliaciją.
Ramanausko nurodymu buvo užbarikaduotos televizijos siųstuvų patalpos. Būtent dėl to visa Lietuva, o vėliau ir pasaulis išvydo televizijos bokšto koridoriuose šeimininkaujančius Alfa smogikus bei paskutinius žinių vedėjos Eglės Bučelytės žodžius.
Po to, kai desantininkai nustojo šaudyti, Ramanauskas ir jo kolegos iš TV bokšto išgirdo M.Golovatovo įsakymą: „Veskit sulaikytuosius į mišką.“
„Mums galas, – pamanė Algirdas. – Veda sušaudyti. Kažkodėl labai bijojau, kad mus su durtuvais badys. Šito labai bijojau. Kai pasakė, kad „v lies“ (rus. – „į mišką“), supratau, kad mus šaudys miške. Nes kam ten kraujas, lavonai reikalingi prie aparatūros“.
Algirdo ir jo kolegų desantininkai nesušaudė. Apsigalvojo paskutinę akimirką.
„Mes priėjom iki miško pakraščio, mus sustatė ir liepė eit. Skaičiuoji žingsnis: vienas – dar gyvas, du – gyvas, trys – gyvas ir taip maždaug kokia 25 žingsnius. Naktis, tamsu, neapšviesta... Verčiausi, nusiritau į pakalnę ir viskas. Pabėgom, gyvi likom“, - neslėpdamas ašarų šį pirmadienio vakarą laidai KK2 pasakos Algirdas Ramanauskas.
Specialioje pirmadienio laidoje taip pat pasakojama apie pirmuosius Sovietų sąjungos kariškių pogromus prieš Lietuvos jaunuolius, atsisakiusius tarnauti okupacinėje kariuomenėje, apie neįtikėtino ilgumo tunelį po Seimo rūmais, vedantį į miesto kanalizacijos vamzdyną, iš kurio galėjai patekti į bet kurią Vilniaus vietą.
