- Visada žavėjotės gražiomis moterimis. Kaip jaučiatės tarp jaunų studenčių?
- Jų yra apie du šimtus, visos jaunos, 99,9 proc. gražios, labai sunku joms rašyti blogus pažymius, todėl jų beveik nebūna. Aš visada duodu galimybę pasitaisyti.
Dėstau pasirenkamus dalykus būsimiems vizualinės komunikacijos ar net reklamos specialistams. Teko mokyti tokių dalykų kaip reklamos vadyba ar verslo etika, todėl labai daug mokiausi pats. Žmona klausdavo: „Ko tu čia per naktis sėdi prie kompiuterio?“ Sakydavau: „Taip, studentai eina gerti alaus, o aš ruošiu pamokas.“ Juk turėjau pasakyti jiems kažką, ko jie dar nežino. Ir nors dabar reklamos disciplinos nebedėstau, tai man labai daug davė.
Pats tampi amžinu studentu ir tai neleidžia pasenti. Turiu draugų pensininkų, kurie guli ant pečiaus, truputį paragauja degtinėlės ir vėl miega. Su jais susitikęs aš neturiu apie ką šnekėtis, jie nieko nežino.
- Įsivaizduoju, kad jūsų paskaitose mažai teorijos.
- Kai studentai susirenka į paskaitą 8.30 val., o aš klausiu: „Ką rašė naujienų portalai 7 val. ryto? Juk ne šiaip atėjote į pasimatymą su manimi, turėjote pasižiūrėti. Kai ieškosite darbo ir būsimas darbdavys jūsų paklaus apie kokią nors aktualiją, nežinosite, ką atsakyti.“ Tempas yra nežmoniškas. Studijos iš esmės pasikeitė. Kam reikia žinoti kažkokią datą? Juk yra visagalis „Google“.
- O kur H.Vaitiekūno televizija? Ar sulaukiate pasiūlymų?
- Esu dėkingas LRT televizijai, ypač žmogui, su kuriuo daug metų kartu dirbau ir kuris, nors ir jaunesnis, dabar yra mano viršininkas (Juras Jankevičius – aut.), kad mane pakvietė į „Laba diena, Lietuva“.
Kažkas bandė kritikuoti olimpinį čempioną Virgilijų Alekną, kad jis jau nebėra rekordininkas, aš į tai sureagavau gana jautriai – na taip, gal atėjo laikas, kai žmogus nebegali, bet tai nereiškia, kad jis nebedaro mankštos. LRT televizija man suteikė galimybę vieną kartą per savaitę vaikščioti į treniruotes. Ne visiems aš ten patinku, ne visi manęs nori. Bet manau, kad nelabai tas laidas gadinu.
- Daug metų rengėte savo autorines laidas. Juk kas nors pasakytų, kad dabar tarsi žengiate žingsnį atgal...
- Turėjau septyniolika autorinių laidų. Esu tarpinėje stotelėje iš gamybininko į profesūrą (juokiasi). Viskas yra teisinga. Manęs nekviestų dėstyti, jei nebūčiau praktikas. Televizijoje dirbau 35 metus.
- Laikote save žurnalistu ar dėstytoju?
- Žurnalistika yra visam gyvenimui. Aš net būdamas ne žurnalistu laikiau save žurnalistu. Manau, kad esu vienintelis žurnalistikos dėstytojas, kuris dėstė žurnalistiką neturėdamas šios profesijos diplomo.
Žurnalistikos institute ilgą laiką turėjau nišą – vedžiau kursus būsimiems žurnalistams, kuriuose iš esmės turėdavau priversti žmones apsigalvoti, ar jie tikrai to nori.
Mažai kam žinomas mano biografijos faktas: kai man buvo labai mažai metų, atėjau įsidarbinti į ELTA, nes pakvietė ten dirbęs draugas. Sėdėjo toks ponas su žila barzda. Davė kažką parašyti. Aišku, parašiau ne telegrafo stiliumi. Tada man pasakė: „Henrikai, esate jaunas žmogus, gal negadinkite sau gyvenimo, pasižiūrėkite, gal yra rimtesnių profesijų, nes nemanau, kad jums pavyks“. Nuo to laiko praėjo kone 50 metų. Būtų įdomu susitikti su tuo žmogumi.
- Bet galiausiai vis tiek gavote žurnalistikos diplomą?
- Universitetą baigiau būdamas 50-ties. Gal aš dėl to toks geras dėstytojas, kad pats studijavau 17 metų. Ką ten studijavau? Studentavau. Bet tai buvo patys geriausi metai. O baigiau nesunkiai, nes daugelis dėstytojų buvo mano buvę studentai.
Vienas žurnalistikos profesorius pasakė, kad už mano darbą reikia rašyti kuolą. Bet tuometinis direktorius Laimonas Tapinas pasakė: „Bus gerai ir 10“. Tai nereiškia, kad darbas buvo blogas. Tiesiog tas profesorius – didelis teoretikas. Jis pasakė man tokį komplimentą: „Jūsų teorinė darbo dalis yra kūrybiškesnė už kūrybinę“.
- Žinau, kad pastaruoju metu gana dažnai būnate Klaipėdoje.
- Po mamos mirties ten liko butas. Tai oazė, į kurią Vaitiekūnas gali pabėgti nuo žmonos, o žmona nuo Vaitiekūno. Klaipėdos oras mane veikia gerai, man patinka ir vėjai, audros. Turiu ten draugų.
Jeigu tokie uostai kaip Ryga ir Talinas yra sostinės, gal ir mums laikas sostinę perkelti prie jūros. Gal tada ir mes suklestėsim.
Pažiūrėkit – vasarą visos laidos keliasi į pajūrį. Bet ten yra, ką veikti ir žiemą. Klaipėda labai pagražėjusi, tai puiki vieta ir gyventi, ir TV laidas transliuoti.
- Kokią laidą dabar kurtumėte?
- Kaunas turi laidą „7 Kauno dienos“, manau, kad tikrai reikėtų turėti „14 Klaipėdos dienų“. Mielai rengčiau laidą iš Klaipėdos. Šis miestas neturi lango į respubliką. Tam nereikia daug pinigų. Bet tai būtų įdomu. Juk yra net keletas rimtų priežasčių. Pirmiausia – jūra. Gražiausios Lietuvos moterys. Labai stiprūs Klaipėdos menininkai. Tai milžiniškas uostas. Nereikia, kad būčiau tos laidos vedėju. Klaipėdoje malonu būti ir darbuotoju.
- Tai vis dėlto pasiilgote autorinės laidos?
- Atsakymas vienareikšmis – ne. Daugelis netiki, kad aš nebenoriu televizijos, sako - gal tavęs nebenori, tu nelaimingas, tave išmetė. Aš pagaliau atėjau į protą ir todėl sakau „ne“, nes tik tokiame amžiuje ateinama į protą.
Niekada manęs dėmesys nedžiugino, kartais nuo jo slėpdavausi, dabar dėmesio sumažėjimas manęs visai neliūdina. Kartais naudojuosi tik viena žurnalistikos teikiama privilegija - kad be eilės pakliūčiau į medicinos įstaigą, man nereikia stumdytis koridoriuose.
Daugiau apie tai, kodėl H.Vaitiekūnas pradėjo dirbti dėstytoju ir ką dabar veikia kitos dvi buvusios TV laidų vedėjos Greta Jansonaitė (dabar – Vitkevičienė) ir Liepa Kiauleikyte (dabar – Rimkevičienė) skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „TV antena“.
