Rūtos Mikelkevičiūtės ligos – televizija ir noras pirmauti

„Aš iš tiesų esu darboholikė“, – šypsosi Rūta Mikelkevičiūtė (41 m.). Kol daugelis kitų TV laidų vedėjų mėgaujasi atostogomis, ji jau rugpjūtį turės daug darbo ekrane. 

„Aš sergu televizija. Kaip ir noru pirmauti. Tai įkvepia stengtis“, – prisipažįsta LNK veidu tapusi laidų vedėja R.Mikelkevičiūtė.
„Aš sergu televizija. Kaip ir noru pirmauti. Tai įkvepia stengtis“, – prisipažįsta LNK veidu tapusi laidų vedėja R.Mikelkevičiūtė.
Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Zilnys

2014-08-02 20:10, atnaujinta 2018-02-11 14:00

Rūta puikiai žino, kas yra greitai lekiantis laikas. Kitais metais jos sukurta gyvenimo būdo laida „Nuo... iki...“ minės 20 metų eteryje jubiliejų.

„Daug, tikrai daug. Reikėtų sukviesti per tuos metus laidoje dalyvavusius herojus, būtų įdomu. Bet kol kas tiesiog per anksti apie tai kalbėti“, – kalbėdama su "TV antenos" žurnalistu numojo ranka Rūta.

Jos darbo kalendorius dabar primargintas kitų planų ir temų. Artėja naujas LNK sezonas, kurį R.Mikelkevičiūtė pradės anksčiau nei įprastai.

Pramogos – su idėjomis

Rugpjūčio viduryje pasirodys vasarinė „Valanda su Rūta“ – savotiška įžanga į naują pokalbių laidos „Valanda su Rūta“ sezoną.

„Vasara – tinkamas metas labiau pramoginėms temoms“, – pasakoja Rūta. Tačiau rugpjūčio pabaigoje ji ners ir į visai pramogomis nekvepiančią temą – parodys filmą iš Zambijos, kuriame galėsite pamatyti, kaip panaudoti lietuvių šios šalies vaikams paaukoti pinigai.

Pramoginė televizija gali būti nekvaila ir nebanali – šią tiesą Rūta dažnai kartoja sau. Neabejodama, kad žiūrovai irgi tai supranta. „Vasara su Rūta“, anot jos, populiariai rodys temas, kuriose galima įžvelgti socialinių aspektų.

Pavyzdžiui, vienoje laidoje ji kalbins garsius žmones, kuriuos masina įdomesnės kelionės nei tingus poilsis Turkijos paplūdimiuose.

„Buriuotojas Paulius Kovas papasakos, kaip žmogus akimirksniu atsiskleidžia kelionėje. Ar verta į sunkią kelionę pasiimti būsimą sutuoktinį, kad jį patikrintum? Man atsakymas po tos laidos filmavimo buvo aiškus – verta. Tai, kas santuokoje paaiškėja per keletą metų, kelionėje gali paaiškėti per kelias savaites.

Arba verslininkas Arvydas Avulis – jis pirmasis lietuvišką trispalvę iškėlė Antarktidoje, keturiasdešimties laipsnių šaltyje. Ir jis ten buvo vienintelis lietuvis, nes kartu keliauti norinčių neatsirado“, – pasakojo R.Mikelkevičiūtė.

Kita tema – apie vyro ir moters tarpusavio santykius. Ką tik susituokę Deivydas ir Katažina Zvonkai iki vestuvių draugavo trejus metus, o štai dainininkai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė – kone dešimt.

„Nėra vieno tikslaus laimės recepto, bet įdomu paklausyti ir pagalvoti, kodėl istorijos – tokios skirtingos“, – svarstė Rūta.

Vasariškoje laidos versijoje bus ir sveikatos patarimų, ir net gana skaudžių istorijų – juk gyvenimas nėra vien linksmų spalvų.

Į Afriką – įvertinti darbų

Apie kitą savo vasaros darbą Rūtai pasakoti kiek sudėtingiau. Ji jau ne pirmą kartą keliavo į Zambiją ir kūrė dokumentinį filmą kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus!“. Jis bus parodytas rugpjūčio pabaigoje per LNK, o filmo metu bus kviečiama aukoti. Praėjusiais metais per Rūtos ir Giedrės Talmantienės filmą „Zambija: ačiū, Lietuva!“ Zambijos vaikams buvo paaukota per 130 tūkst. litų, milžiniška suma šaliai, kurioje žmonės dirba už dolerį.

Kelionėmis ir filmais siekiama surinkti pinigų labdarai, kuri skiriama Zambijos vaikams, tačiau šįkart Rūta turėjo ir dar vieną tikslą.

„Pernai buvo surinkta tikrai nemaža suma, tada dar didelę sumą pridėjo verslininkai. Keliavome į Zambijos kaimus ir žiūrėjome, kaip tie pinigai panaudoti.

Juk pasigirsta visokių kalbų apie labdarą. Svarbu parodyti, kad tie pinigai nepravalgyti“, – sakė Rūta.

Už lietuvių surinktus pinigus Zambijoje kyla mokykla. Darbas egzotiškas – basakojai statybininkai braido po molį, tačiau pastatai kyla stulbinamu greičiu.

Gerumas neturi sienų

Rūta puikiai supranta – lietuviams kartais sunku sau atsakyti į klausimą, kodėl reikia padėti Afrikos vaikams, kai ir mūsų šalyje netrūksta bėdų.

Sau ji atsakymą jau rado ir tikisi, kad naujas filmas padės jį atrasti kuo daugiau žmonių.

„Geras darbas neturi teritorijos, sienų. Kita vertus, tikrai niekas neverčia aukoti pinigų. Tai geros valios reikalas.

Tačiau tikiu, kad tie parodyti vaizdai iš Zambijos privers kitaip pažvelgti ir į savo gyvenimą. Tai, kas Lietuvoje negalvojant išmetama į šiukšlių konteinerį, ten yra aukso vertės.

Pavyzdžiui, vaizdas iš mokyklos: keturi įsmeigti kuolai, uždengti lapais. Tai yra klasė. Vaikai nuo septynerių iki dešimties metų sėdi ir paišo raides ant žemės, nes nėra nei sąsiuvinių, nei pieštukų. Mokyklos lenta – atplėštas kartono lapas.

Moterų gyvenimas ten apskritai sunkiai suvokiamas.

Filmavome moterį, kuriai gal 46-eri. Ji – ŽIV nešiotoja. Puikiai žino, kad susirgs AIDS. Ją užkrėtė vyras.

Atsitiko taip, kad simptomai jai pasireiškė anksčiau, tad ji pasitikrino anksčiau nei vyras. Būti neištikimam vyrui ten – savaime suprantamas reikalas. Bet jei moteris bus neištikima, ją ištrenks iš namų. Jai taip vos ir nenutiko.

Moteris turi penkiolikos metų dukterį, kuri irgi užkrėsta ŽIV. Mergaitė panirusi į depresiją, nes sunku ieškoti motyvo gyventi.

Lietuvius tai turėtų sukrėsti – alio, jūs labai gerai gyvenate. Tikrai verta perkainoti savo vertybes“, – svarstė Rūta.

Ras laiko nusišypsoti

R.Mikelkevičiūtei įsiminė Zambijoje sutikto dvasininko, kuris rūpinasi benamiais vaikais ir paaugliais, žodžiai.

Rūtą jis nusivežė į vietą, kur renkasi paaugliai, bet prieš tai patarė palikti visus brangius daiktus, nes lietuvė gali būti apvogta.

Rūta pamatė nuotekų grioviuose miegančius vaikus, kurie svaiginosi klijais ir tą dieną nebuvo valgę nė kąsnio. Zambijoje tokių po tiltais gyvenančių vaikų – maždaug milijonas.

„Jis pats iš savo pinigų perka maistą ir veža jiems. Kai paklausiau, kodėl tai daro, supratau, kad tas klausimas jam pasirodė idiotiškas.

Atsakė, kad tai jo valstybė, o tie vaikai – šalies ateitis. Jis nebijo su jais bendrauti, tik pabrėžia – nereikia moralizuoti ir stengtis juos keisti prievarta. Ateis laikas, kai jie patys norės keistis“, – pasakojo Rūta.

Filmas, žinoma, nebus vienas ištisas pagraudenimas. Rūta ir jos komanda žada į jį įpinti nemažai dokumentikos, informacijos apie šalį, taip pat linksmesnių natų.

„Man paskui skaudėjo viską“, – nusijuokė Rūta, pasakodama apie epizodą, kai vietos moterų pavyzdžiu pamėgino ant galvos nešti 25 litrų vandens talpyklą.

Stumia noras pirmauti

Labdaringa veikla – dar vienas ryškus puslapis Rūtos karjeroje, kurios gali pavydėti daug kas. Tačiau moteris su šypsena prisipažįsta – būna dienų, kai norisi pabėgti nuo minčių apie televiziją.

„Mes gyvename reitingais, ir taip 19 metų. Gal skambės baisiai, bet aš suprantu, kodėl televizijoje dirbantys žmonės kartais prasigeria ar suserga vėžiu.

Įtampa – milžiniška. Išgyvenu dėl kiekvieno kreivės kritimo, nors ir suprantu, kad tai beprotybė.

Dirbu komercinėje televizijoje, žiūrimumas – svarbiausias įvertinimas. Be to, turbūt esu maksimalistė su lengva šizofrenijos forma. Gal dėl to man sekasi, gal dėl to ekrane dirbu tiek metų.

Kita vertus, pasikalbu su verslininkais ar medikais – jie jaučia tokią pačią įtampą“, – atviravo Rūta.

Būna akimirkų, kai norisi viską mesti ir sukti kitu keliu?

„Kiekvienam, kuris penkiolika ar dvidešimt metų dirba tą patį darbą, kartais viskas atsibosta. Būna ir svajonių turėti turtingą vyrą, kuris išlaikytų. Visko būna.

Kartais atrodo, kad norėčiau kurti kitokią laidą – pavyzdžiui, apie keliones. Tik kas ją žiūrės ir kaip ją parduoti rėmėjams?

Gyvename keistais laikais. Šiais laikais TV laidų vedėjais tampa bet kas. Žmonėms atrodo, kad tai labai linksma – šypsaisi, kvatojiesi, nieko rimto neveiki. Jei jie iš arti pamatytų, kaip atrodo tas linksmumas, turbūt mąstytų kitaip.

Bet aš sergu televizija. Kaip ir noru pirmauti. Tai įkvepia stengtis“, – šyptelėjo R. Mikelkevičiūtė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.