Jos miegamasis alsuoja moteriškumu: dailios užuolaidos, ant lentynų papuošalai ir suvenyrai iš užsienio.
Daug kas sakytų, kad itin ryškios spalvos miegamajam netinka, tačiau D.Žeimytė tvirtina, jog tokias padiktavo jos būdas: „Esu maištaujanti moteris“, –„Lietuvos ryto“ žurnalui „TV antena“ tvirtino ji.
– Ar gerai miegate?
– Labai blogai. Man miegas yra tragedija. (Juokiasi.) Užsirakinu miegamojo duris, guluosi su kištukais ausyse.
Taip darau ne dėl to, kad turiu psichologinių bėdų, o dėl savo katės. Ji labai nori su manimi draugauti – šokinėja ant durų rankenos, kniaukia, kad įsileisčiau į kambarį.
O aš negaliu su ja miegoti – nejauku 3 valandą nakties priešais išvysti stebinčias akis.
Jautriai miegu turbūt ir dėl to, kad užaugau kaime, kur buvau įpratusi miegoti tyloje.
– Ar gulėdama lovoje mėgstate žiūrėti televizorių?
– Nelabai. Jį žiūriu prieš eidama į lovą. Niekada negalėčiau užmigti prie įjungto televizoriaus.
– Kas lengviau – atsikelti ar užmigti?
– Užmigti. Kėlimasis yra kančia. Žadintuvo signalą atidedu keletą kartų po 10 minučių. Pavydžiu tiems, kurie atsibudę gali iškart šokti iš lovos. Aš taip negaliu.
Esu pelėda. Darbingiausias laikas man apie pietus. Jeigu esu neišsimiegojusi, visiems aplinkui būna blogai.
– Su kuo lova dalijatės mieliausiai?
– Su antklode. (Juokiasi.) Lova – tik mano. Su niekuo jos nesidaliju.
– Kiek valandų miego jums užtenka?
– Kad pakankamai išsimiegočiau, reikia mažiausiai 8 valandų. O kad labai gerai – 9–10 valandų.
– Ką mielai sapnuotumėte?
– Norėčiau susapnuoti, kad laimėjau milijoną.
– Atsibudus maloniausia matyti...
– Saulę už lango. Tada daug lengviau atsikelti.
– Šalia ko arba kurioje vietoje niekada nenorėtumėte atsibusti?
– Nenorėčiau atsibusti šalia nesimpatiško vyro. Ir dar – kadangi man nepatinka šaltis, nenorėčiau atsibusti ten, kur labai šalta.
– Neįprasčiausia vieta, kur esate užmigusi?
– Kartą esu užmigusi kino teatre Indijoje. Miegojau ne aš viena, o visa mūsų grupė. Buvome pavargę, o rodė užliūliuojančią melodramą.
Aš vienintelė spėjau nubusti ir pamatyti pabaigą.
– Ar patinka pusryčiauti lovoje?
– Be galo. Kai tik turiu galimybę, tai ir darau. Vis ruošiuosi įsigyti specialų staliuką.
– Ką darote, jei neužmiegate: geriate migdomuosius, skaitote knygą, bandote skaičiuoti iki šimto?..
– Ir ko tik nedarau. (Juokiasi.) Jei diena pasitaikė sunki ir nepavyksta atsikratyti įtampos, išgeriu homeopatinių tablečių. Esu išbandžiusi ir skaičiavimo pratimus.
Jeigu miegoti kasdien einu tuo pat metu, nemiga nesiskundžiu. Tačiau prieš miegą mėgstu paskaityti.
Šiuo metu skaitau dvi knygas: Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum III“ ir Diane Ducret „Diktatorių moterys“ – apie Vladimiro Lenino, Josifo Stalino, Adolfo Hitlerio ir kitų mylimąsias.