Tekstinis serialas „Vilniaus sostinė“.
VIII serija
Viskas baigiasi, nes viskas prasideda
1 scena
Televizijos studija. Režisierius Skaisgirys ir prodiuseris Rolas dalyvauja laidoje „Kodėl tu nesi meras?“ ir atsakinėja į labai suktus laidos vedėjo klausimus.
VEDĖJAS: Taigi, gerbiamasis prodiuseri, kodėl jūs nusprendėte nesiekti sostinės mero posto?
PRODIUSERIS ROLAS: Aš?! Tai kad aš nieko neplanavau. Tai – jis. Va, šitas kažko norėjo.
Prodiuseris Rolas dėbteli į šalia sėdintį režisierių Skaisgirį, kuris, neslėpkime, kažko tikrai norėjo.
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Na, suprantate, viskas yra taip, kad... Na..
VEDĖJAS: Kas – na?
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Na... Buvo minčių, idėjų, bet dabar... Na...
PRODIUSERIS ROLAS: Ar tu gali žmogui normaliai atsakyti į klausimą?! Nedaryk man gėdos.
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Žinoma, kad galiu. Tik prašau pakartoti klausimą.
VEDĖJAS: Klausimas – labai paprastas: jūs pasiskelbėte, kad dalyvausite rinkimuose į Vilniaus mero postą. O dabar sakote, kad nedalyvausite. Kodėl? Kas pasikeitė?
Laidos operatorius nukreipia kamerą į režisieriaus Skaisgirio veidą. Tai tas pats operatorius, filmavęs serialą „Vilniaus sostinė“, tačiau, paskelbus įtarimus jo prodiuseriui, išėjęs dirbti į televiziją, nes kelia sau aukštus moralinius, etinius ir estetinius reikalavimus.
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Nusprendžiau palaukti.
VEDĖJAS: Ko – palaukti?
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Rytojaus.
VEDĖJAS: O kas bus rytoj? Negi planuojate į Seimą?!
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: Rytoj? Pamatysite.
Vedėjas įtariai nužvelgia režisierių Skaisgirį. Šis nuleidžia akis žemyn. Prodiuseris Rolas nusprendžia pasinaudoti esama situacija.
PRODIUSERIS ROLAS: Nuo naujo sezono žiūrėkite realybės šou „Pats kaltas“. O dėl Skaisgirio – buvo nebuvo. Kas už jį balsuotų?! Na, nebent tie, kurie išvis nemoka balsuoti. Nu, o jeigu jie nemoka, tai kaip jie balsuotų? Cha, cha, cha!
Prodiuseris Rolas ima kvatotis. Tai trunka apie dešimt minučių. Režisieriui Skaisgiriui tai neatrodo labai juokinga, tačiau jis nieko negali pakeisti, nes kartu su Rolu juokiasi ir laidos vedėjas. Operatorius, žinoma, taip pat. 2 scena
Rytojus. Režisierius Skaisgirys, kurio niekas nebefilmuoja, eina gimtųjų Šakių gatvėmis. Ne, tai nereiškia, kad jis panoro kandidatuoti šiame mieste. Jis tiesiog eina, kol prieš akis pamato nedidelį miškelį.
Režisierius apsidairo. Ne, jo niekas neseka. Pagalvoja, kad tai keista, tačiau prisimena, kad artėja šventės, todėl nusprendžia patikėti šiuo stebuklu. Režisierius prieina prie seno beržo.
Iš kuprinės išsitraukia mažą kastuvėlį ir ima kasti žemę. Ne, jis nesiruošia savęs palaidoti. Po keliolikos minučių iš siauros duobės jis iškelia metalinę dėžutę – sekretą, kurį buvo užkasęs prieš trisdešimt metų.
Režisierius nuvalo ir atidaro dėžutę. Joje – parašyti, bet neišsiųsti meilės laiškai, plastmasinės krepšininkų figūrėlės, su kuriomis tiek kartų krauta iš viršaus, šerno iltis, kurią gavo dovanų iš senelio, du nepanaudoti prezervatyvai.
Iš dėžutės gilumos režisierius ištraukia voką. Galbūt tai kažkada kažkam neduotas kyšis? Ne, voke guli senas medalionas, kurį Skaisgirys gimimo dienos proga gavo dovanų iš dėdės, sostinėje dirbusio vairuotoju.
Vėliau režisierius, tuomet dar paauglys, savo dėdei pažadėjo, kad užkas šį medalioną netoli namų, bet, kad ir kur bebūtų, sugrįš jo pasiimti, kai to labiausiai reikės. Skaisgirys nuvalo dulkes nuo medaliono, šypteli ir garsiai perskaito, kas ant jo užrašyta.
REŽISIERIUS SKAISGIRYS: „Kelias baigiasi tam, kad prasidėtų naujas. Visada važiuok į priekį. Dėdė Juzikas, 1969, Vilnius”.
Pirmo sezono pabaiga.
