Pelėda save laikanti K.Zvonkuvienė rytais mėgsta pasivartyti lovoje savo šviesiame miegamajame. Kiekvieną dieną ji pradeda kava ir malda, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Dainininkei mieliausi sapnai tie, kuriuose regi keliones, jūrą ir saulę.
– Ar gerai miegate?
– Gerai. Prieš pat miegą pasimeldžiu už visus, kurie mane supa, ir padėkoju už viską.
– Ar mėgstate lovoje žiūrėti televizorių?
– Mėgstu, tačiau prie veikiančio televizoriaus užmiegu retai. Kai jau jaučiu, kad snūstu, iškart jį išjungiu. Nesu iš tų, kuriuos televizorius migdo.
O kai atsikeliu, iš karto jį įjungiu. Mėgstu, kai namuose yra garsinis fonas. O Deivydui, priešingai, labiau patinka tyla.
– Kas lengviau: atsikelti ar užmigti?
– Užmigti. Prieš atsikeliant visuomet norisi dar bent 5 minutes pagulėti.
Esu visiška pelėda ir galiu dirbti naktimis. Kai visi užmiega ir įsivyrauja tyla, man prasideda pats darbymetis. Galiu būdrauti iki paryčių.
– Su kuo lova dalijatės mieliausiai?
– Žinoma, kad su savo vyru. Su juo kartu užmigti yra labai gera. Kai kas sako, kad miegoti dviese nepatogu, trūksta erdvės, bet aš su Deivydu miegodama geriausiai pailsiu.
– Kiek valandų miego jums užtenka?
– Jei einu miegoti vidurnaktį ir keliuosi 6 valandą ryto, būnu nepailsėjusi. O jei užmiegu 6-ą ryto ir keliuosi 12-ą dienos, jaučiuosi puikiai išsimiegojusi.
– Ką mielai susapnuotumėte?
– Keliones, jūrą, saulę, poilsį su vyru ir artimaisiais. Mėgstu sapnuoti vaikus ir gyvūnus. Tai gerai nuteikia.
– Kai atsibundate, maloniausia matyti...
– Pastaruoju metu pabudusi dažniausiai išvystu vyrą, nešantį man į lovą puodelį garuojančios kavos. Nenorėčiau, kad šis vaizdas kada nors išnyktų. (Juokiasi.)
Esu jautri garsams, bet neišgirstu, kaip Deivydas atsikelia. Kartais, kai pramerkiu akis, kava jau garuoja prie lovos.
– Šalia ko arba kurioje vietoje niekada nenorėtumėte atsibusti?
– Nenorėčiau nei užmigti, nei atsibusti tokioje vietoje, kur vyksta neramumai. Pavyzdžiui, karo zonoje. Per televiziją pasižiūrėjusi užsienio naujienas dažnai susimąstau, kokie esame laimingi, kad visa tai vyksta ne mūsų šalyje.
– Neįprasčiausia vieta, kurioje esate užmigusi?
– Kartą po koncerto su grupe teko miegoti mikroautobuse, stovinčiame mokyklos kieme. Buvo vasara, karšta, autobuse buvo praviras liukas. O naktį pradėjo lyti. Mus pažadino lašai, buvo baisu.
Esu miegojusi automobilyje miške. Vaikystėje kartais miegodavau pas tėvus kaime ant šieno. Taip pat yra tekę miegoti palapinėje ant jūros kranto, kur draudžiama statyti palapines. Tada net nesusimąstėme, kad mus gali nuplauti jūra. Kai pabudome, jau rinkosi žmonės.
– Ar patinka pusryčiauti lovoje?
– Nelabai, nes nepatogu. Kai atsikeliu, į lovą nebegrįžtu. Aišku, kai kartais vyras į lovą atneša pusryčius, būna gera. Ypač tuomet, jeigu to neprašei.
– Ką darote, jei neužmiegate: geriate migdomuosius, skaitote knygą, bandote skaičiuoti iki šimto?..
– Dažniausiai nemiga kankina prieš svarbius koncertus ar keliones. Net kai vykstu atostogauti. Daiktai sukrauti, esu pasirengusi, bet vis tiek jaudinuosi.
Panašiai buvo ir prieš vestuves. Lyg ir buvau rami, tačiau vis tiek ilgai negalėjau užmigti. Kai neužmiegu, pradedu nervintis. Tada dar sunkiau užmigti.
Tokiais atvejais Deivydas eina į virtuvę išsivirti arbatos, o aš guliu ir vis laukiu, kada ateis miegas. Jei vis dėlto nepavyksta užmigti, išgeriu melisų arbatos. Migdomųjų nevartoju.
Skaityti lovoje nemėgstu. Verčiau pasižiūriu gerą filmą.
