Televizijos laidų vedėjo, dainininko ir aktoriaus M.Jampolskio žmonai Renatai šeima svarbiau už karjerą, ji visą dėmesį skiria vyrui.
Marių kolegos vadina darboholiku. Kad aistringai į darbus kimbančio vyro triūsas nenueitų perniek, atidžiai stebi ir uždarbį skaičiuoja septyneriais metais jaunesnė žmona Renata.
– Dainininko Merūno Vitulskio žmona taip pat rūpinasi vadyba. Gal tai nauja mada? – M.Jampolskio pasiteiravo „Lietuvos ryto“ TV laidos „Kitoks pokalbis“ vedėja Aušra Kilkuvienė.
– Tai elementarus patogumas. Man įdomu dirbti ir visai neįdomu rūpintis šalutiniais dalykais. Jei elgčiausi kitaip, nukentėtų pagrindinė veikla.
Renatos darbas yra juodas: ji dėlioja pasirodymų grafiką, skaičiuoja minučių tikslumu, kad viską suspėčiau. Ekonomika – ne mano išsilavinimo žmogui. (M.Jampolskis yra baigęs aktorystės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. – Red.)
O aš stengiuosi deramai atsilyginti už tai, kad Renata man suteikia palankias sąlygas dirbti.
– Kaip jūs jai atsimokate? Ruošiate pusryčius, pietus?
– Ir pusryčius, ir pietus. Pavyzdžiui, palepinu plovu su briediena. Pastarąjį kartą ruošiau paeliją. Apskirtai esu geras kulinaras ir valgį ruošiu su didžiule meile. Aišku, paskui žmonai tenka paplušėti tvarkant virtuvę.
Renata, beje, yra vienintelis žmogus, su kuriuo galiu būti virtuvėje ką nors ruošdamas. Kiti mane erzina, o žmonos besidarbuodamas tarsi nepastebiu.
– Esate romantiškas?
– Taip. Mėgstu stebinti ir matyti, kaip paskui žmona žavisi manimi. Vis dėlto staigmenomis palepinu per retai.
– Daug kas pasipiktino jūsų išsakyta mintimi, kad moters prigimtis yra rūpintis šeima, o ne siekti karjeros. Iš tiesų taip manote?
– Tikiuosi, nesu panašus į idiotą, sakantį, kad moteris vieta yra virtuvėje, tačiau A yra A, o B yra B.
Kurdami šeimą vyras ir moteris pasiskirsto pareigomis pagal tai, kas kuriam geriau sekasi, kad abu siektų bendro gero tikslo.
Moterims duota gimdyti vaikus ir jais rūpintis, bet dabar jos turi kur kas daugiau užduočių. Jos ir karjeros siekia, ir šeima rūpinasi.
Visa tai per sunku ir fiziškai, ir emociškai. Namuose atsiranda sumaištis. Depresija, kuri vadinama XXI amžiaus liga, užklumpa ir ją, ir namiškius.
– O jei vieną dieną Renata pareikštų, kad atsibodo vaikščioti jums iš paskos ir rinkti išmėtytus daiktus, rūpintis dienotvarke, ką tada pasakytumėte?
– Pirmyn! Jei ji jausis laiminga siekdama profesinės karjeros, viskas gerai. Bet Renata supranta, kad tai nėra būtina.
– Ar pats jaustumėtės gerai, jei moteris uždirbtų pinigų šeimai, o jūs būtumėte namuose su vaiku?
– Galiu pabūti, bet nedirbti negalėčiau. Negalėčiau būti su moterimi, kuri man neleistų dirbti. Lygiai taip pat šalia manęs negalėtų būti moteris, kuriai neleisčiau būti savimi.
– Sulūžo sofa – kas pasirūpins nauja?
– Renata. Žiūrėdamas į sofą aš matau sofą tarp galybės kitų sofų. O ji vertina formą, spalvą, regi, kaip ji derės mūsų namuose.
– O kokios Renatos savybės sužavėjo, kai susipažinote?
– Pirmiausia įstrigo tai, kad ji nemoka meluoti, nesistengia būti gudri, tikslo siekti aplinkiniais keliais. Iš tolo jaučiu netiesą, dvilypumą, nutylėjimus. Mane labai vargina, kai turiu spėlioti, ką žmogus turėjo mintyje.
Renata atvirai ir paprastai pasako tai, ką mano. Pradžioje klausydamasis jos iš nuostabos net tūptelėdavau.
– Kuo ši santuoka yra kitokia nei pirmoji?
– Ši santuoka yra sąmoninga. Nebuvo nė vieno dalyko, susijusio su mūsų santykiais, kurio negalėčiau sau paaiškinti.
O su pirmąja žmona draugauti pradėjau anksti – buvau 22 metų.
– Turite du šunis, o artimieji laukia nesulaukia šeimos pagausėjimo. Jie neabejoja, kad būsite geras tėvas. Toks, koks esate savo sūnui iš pirmosios santuokos.
– Nevadinčiau savęs geru tėvu. Taip jau susiklostė, kad esu savaitgalinis tėtis, nors manau, kad svarbu ne kiek, o kaip praleidi laiko su vaiku.
– Ir jūs, ir buvusi jūsų žmona Aistė sukūrėte naujas šeimas. Kaip jums pavyko draugiškai išsiskirti?
– Tai priklauso nuo žmonių išsivystymo ir išsilavinimo. Kai skiriasi subrendę žmonės ir abu jaučiasi vienodai kalti, kad nepavyko būti kartu, jie stengiasi, kad visiems skaudėtų kuo mažiau.
Galvosopis dėl batų raištelių
M.Jampolskiui teko tradicinė laidos užduotis – užbaigti pradėtus sakinius
■ Moteris mano gyvenime yra... šiluma.
■ Visuomet kompleksavau dėl savo... ūgio.
■ Didžiausias siaubas vaikystėje buvo... dantų gydytoja.
■ Man trūksta valios pakeisti savo... išsiblaškymą.
■ Prieš eidamas į sceną visuomet žvilgteliu, ar... užrišti batų raišteliai.
Parengė Milda Zavarskytė
