Prieš metus susituokusi pramogų pasaulio pora juokėsi, kad gimus kūdikiui gyvenimas apvirto aukštyn kojomis, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
„Prieš gimstant vaikui pagyvenau audringai ir nuo tokio gyvenimo būdo jau buvau pavargusi. Buvau visiškai subrendusi turėti kūdikį“, – tvirtino grupės „Pinup Girls“ narė.
Kaip ir kasmet, namuose žaliuoja natūrali eglutė, o dovanas sutuoktiniai ir vėl pirko paskutinę minutę.
Tačiau, kitaip nei ankstesniais metais, puošiant namus teko pasukti galvą, kad dekoracijų nepasiektų jau ropojantis Motiejus.
– Kas buvo sunkiausia, kai tapote motina? – pasiteiravau I.Ambrazaitės-Mackevičienės.
– Tai, kad ištisą parą reikia būti įsitempusiai. Dabar, rodos, net nugaroje akys praverstų.
Kai laukiausi, daug miegodavau, o dabar kartais tenka džiaugtis ir tuo, kad pavyksta nusnūsti porą valandų. Pradėjau vertinti laiką.
– O ko dėl motinystės teko atsisakyti?
– Atidėjome ilgesnes keliones. Anksčiau mėgdavau užkąsti greitojo maisto restorane „McDonald’s“, valgydavau kinų maistą, aštrius patiekalus. Dabar to nedarau, nes vis dar maitinu krūtimi.
– Esate iš tų motinų, kurios krūtimi drąsiai maitina ir viešumoje?
– Tai darau automobilyje. Jeigu prekybos centre nėra motinos ir vaiko kambario, tuomet tualete.
Dar nesu patekusi į situaciją, kad reikėtų žindyti, pavyzdžiui, Palangos J.Basanavičiaus gatvėje. Vis dėlto nesmerkiu motinų, kurios tai daro ir tokiose vietose.
– Kokių savybių savyje atradote tapusi motina?
– Pirmiausia supratau, kad motina yra ypatingų galių rinkinys. Niekada neįsivaizdavau, kad sugebėsiu tuo pat metu plauti, lyginti ir dar su vyru kalbėtis. Be to, nemaniau, kad turiu tiek kantrybės.
– O Rolandas pasikeitė?
– Mes abu supratome, kad mokame būti kantrūs. Tačiau aš vis dėlto esu karštakošė, į kai kurias situacijas reaguoju audringai. Užtat mano vyras visuomet išlieka ramus, nepuola į paniką ir mane moka nuraminti.
– Iš kur sėmėtės žinių apie vaiko auginimą?
– Kai laukiausi, skaičiau daug literatūros. Turiu keletą draugių, kurios augina vaikus. Išklausiau jų patarimų.
Vis dėlto kitų patirtį reikia vertinti atsargiai ir nesusidaryti išankstinių nuostatų.
Pasiklausius kai kurių moterų atrodydavo, kad gimus kūdikiui laimingas gyvenimas baigiasi. Jos man sakydavo: „Būsi pervargusi, niekur nenorėsi eiti, tik sėdėsi namuose nešvaria galva, susisukusi į chalatą.“
Toks paveikslas gali išgąsdinti, bet aš įsitikinau, kad taip nėra. Nuo požiūrio priklauso, kiek laimės gali teikti motinystė. O aš esu labai laiminga.
– Kai laukėtės, turbūt įsivaizdavote, kaip elgsitės su vaiku. Gimus kūdikiui planai dažnai apsiverčia aukštyn kojomis. Jums taip irgi buvo?
– Žinoma. Sakiau, kad Motiejus miegos savo lovoje, jokiu būdu ne su mumis. Ir ką manote? Dabar laimingai miegame trise.
Dar sakiau, kad nuo pirmų dienų būsiu aktyvi, visur su vaiku važinėsime. Tačiau kol Motiejui sukako 4 mėnesiai, mums net vaikiškos kėdutės automobilyje neprireikė. Taip pat planavau žindyti iki pusės metų, bet tai darau iki šiol.
– Ar su vyru lengvai pasiskirstėte pareigas namuose?
– Specialiai nesiskirstėme. Viskas išėjo natūraliai. Iš pradžių Rolandas dažnai ruošdavo valgį, o aš užsiimdavau kitais namų ruošos darbais.
Pastaruoju metu jis turi daug darbų, todėl namų ruoša daugiausia gula ant mano pečių.
Tiesa, man niekada nereikia tempti produktų iš parduotuvės – už tai atsakingas Rolandas.
– Koks jūsų nemėgstamiausias buities darbas?
– Siurbti dulkes. Ir tik dėl to, kad mūsų siurblys sunkus. Tačiau tai greitai pasikeis, nes Kalėdų Senelio paprašiau naujo lengvo siurblio. Tiesą sakant, net nemaniau, kad kada nors svajosiu apie tokią dovaną.
– Nemažai motinų skundžiasi pogimdyvine depresija. Ar jus ji buvo užklupusi?
– Kai kartu su Rolandu lankėme nėščiųjų kursus, apie tai buvo daug pasakojama. Tai iš tikrųjų rimta liga.
Kai pagimdžiau, su nerimu laukiau, kada ji prasidės ir man. Jeigu dėl ko nors išriedėdavo ašara, išsigąsdavau – ar tik ne depresija prasideda?
Laimė, ji taip ir neprasidėjo. Gal slogi nuotaika užklumpa tas motinas, kurių vaikai dažnai serga?
– Šiais laikais moterys bent iki 30 metų nori pagyventi dėl savęs. Kokie ankstyvos motinystės pranašumai?
– Niekada nenorėjau būti sena motina. Sulaukus brandaus amžiaus požiūris į vaiką būna visai kitoks. Dabar aš turiu daug jėgų, noro. Esu smalsi. Vaikui galiu skirti daug dėmesio. Galiu su juo keliauti.
Jaučiuosi taip, tarsi jis būtų mano draugas. Aš, Motiejus ir Rolandas esame tarsi trys geriausi draugai. Prieš gimstant vaikui pagyvenau audringai ir nuo tokio gyvenimo būdo jau buvau pavargusi. Buvau visiškai subrendusi turėti kūdikį.
– Pastaruoju metu vis dažniau lankotės renginiuose, ant podiumo demonstruojate drabužius. Pasiilgote scenos?
– Pradedu ilgėtis aktyvios veiklos, bet kol kas būtų sunku suderinti koncertus ir motinystę.
– Gal jau planuojate antrą atžalą?
– Dar kokius dvejus metus palauksiu, pailsėsiu. Dabar būtų dar sunku. O vėliau tikrai gimdysiu. Ir ne vieną. Niekada neskriausčiau vaiko augindama jį vieną. Pati turiu brolį ir seserį.
– Kokios veiklos labiausiai pasiilgstate?
– Ilgiuosi kino teatro. Anksčiau su vyru mėgome lankytis kine.
Be to, anksčiau galėdavau atsibudusi ryte kurį laiką apie nieką negalvoti. Kartais pasiilgstu tokių akimirkų.
