Geriausių anekdotų penketukas, rubrikos „Nesąmonių muziejus“ ir „Dieduko receptai“, poezijos valandėlė, kuriai diriguoja aktorius Ramūnas Šimukauskas, bei daugybė kitų įdomybių laukia A.Orlauso vedamoje laidoje „Vakar. Gyvai“, su kuria „Lietuvos ryto“ televizija kviečia palydėti senųjų metų.
„Komentuosime tai, kas vyko vakar, arba, kitaip sakant, tai, kas šviežia, – „Lietuvos ryto“ žurnalui „TV antena“ sakė A.Orlauskas. – Vienas iš Nesąmonių muziejaus eksponatų – pastatas Kaune, ant kurio kabo net kelios iškabos: „Baltarusiška apranga“, „Prekės tiesiai iš Vokietijos“, „Švediškos prekės“, „Plaukų lyginimas“, „Plaukai iš natūralių medžiagų“. O durys – tik vienos.“
Nuo kitų metų sausio vidurio laida „Vakar. Gyvai“ bus rodoma šeštadienio vakarais.
– Ar Naujieji metai jums šventė? – paklausiau A.Orlausko.
– Jei darbas yra šventė, tuomet Naujieji metai man irgi yra šventė. Kartais per naujametę naktį tenka pabuvoti net keliose vietose.
Tikroji šventė yra Kalėdos. Pastaruosius dešimt metų per Kalėdas stengiuosi atsisakyti visų koncertų, renginių ir pabūti su šeima.
Tuomet prie šventinio stalo susirenka visa mano didelė šeima: tėvas, šįmet rugsėjį ištekėjusi dukra Ieva (25 m.) su vyru, sūnus Martynas (26 m.) su sužadėtine, kurie ketina sumainyti žiedus kitų metų gegužę, mano žmona Edita su mūsų mažuoju sūnumi Marku (7 m.) ir jos sesuo.
– Turbūt per šventes jums dažniausiai tenka visus linksminti, o kas pralinksmina jus?
– Pavyzdžiui, anekdotas, kurio nežinau. Bėda ta, kad aš jų labai daug žinau, todėl mane sunku nustebinti.
Man patinka žiūrėti geras situacijų komedijas ar profesionalų „stendapą“. Viešėdamas Amerikoje įsigijau šįmet anapilin pasitraukusio aktoriaus Robino Williamso Brodvėjaus vaidinimų vaizdo įrašų albumą.
Tai, kaip jis dirba, yra kosmosas! Galiu žiūrėti valandų valandas neatsiplėšdamas. Tai buvo tikrai nepaprasto talento žmogus. Jis sugebėjo būti ir komiškas, ir dramatiškas vienu metu.
– Ar skaičiavote, kiek žinote anekdotų?
– Jei dabar paprašytumėte papasakoti anekdotą, ilgai galvočiau kokį. O jei pradėtumėte pasakoti jūs, tai turbūt pasakyčiau tris skirtingas to anekdoto pabaigas.
Kai man kas nors pasakoja anekdotą, visuomet mandagiai išklausau iki pabaigos, nors žinau bent kelis jo variantus, ir vis tiek smagiai juokiuosi, lyg būčiau nėsyk negirdėjęs.
Regis, anekdotų žinau tūkstančius, viskas girdėta, skaityta, bet kai staigiai reikia, nesugalvoju, ką galėčiau papasakoti. Čik, ir kažkas išsijungia.
Todėl kiekvienam humoro vakarui kruopščiai rengiuosi, susidėlioju anekdotus blokais, prieš tai atitinkamai įvertinęs publiką. Juk kiekvienas vakaras yra skirtingas ir labai priklauso nuo susirinkusių žmonių.
– Vieni juokiasi iš britiško humoro, kiti iš rusiško. Kokios šalies humoras priimtinas jums?
– Šiais globalizacijos ir interneto plėtros laikais nebėra nei sienų, nei savitumo. Visi anekdotai ar juokeliai keliauja po virtualiąją erdvę, yra verčiami iš vienos kalbos į kitą, pridedama savų spalvų, padailinamos situacijos. Jie tampa liaudies kūryba.
Perskaitau anekdotus angliškai, išsiverčiu juos, o netrukus tuos pačius randu ir rusų, ir lenkų tinklalapiuose.
Visus anekdotus padiktuoja gyvenimas. Man – taip pat.
Kartą po renginio namo grįžau vėlai naktį. Mano sūnus buvo kokių trejų ketverių metų. Ryte atsibudęs priėjo ir mįslingai paklausė: „Ar žinai, su kuo miegojo mama, kai tu buvai išvykęs?“
Nustėrau ir pabandžiau kaip nors išgauti iš jo tą baisią paslaptį. „Duok saldainį, pasakysiu“, – pradėjo derėtis. Saldumynų sūnui visuomet parveždavau, tad buvau pasiruošęs. Duodu jam saldainį. „Ji miegojo su manim“, – išdidžiai ir užtikrintai atsakė Markas.
Štai jums ir anekdotas. O juk minčių per tas kelias minutes, kol išgirdau atsakymą, kilo visokių.
– Prieš kelerius metus dalyvavote politikoje, priklausėte Socialdemokratų partijai, buvote Kauno miesto savivaldybės narys. Ar nuo politikos toli iki humoro?
– Ta riba yra trapi. Patys politikai kartais to nesuvokia ir ją peržengia. Vieni pasidaro juokingi dėl neišmanymo, kiti bando pasirodyti protingesni, nei iš tikrųjų yra.
Pamenu, kaip vienas Kauno miesto savivaldybės narys svarstė „minkštąją“ ir „kietąją“ kažkokio socialinio projekto dalį.
Pirmoji, „minkštoji“, dalis – parengiamasis darbas ir dokumentai, antroji, „kietoji“, – finansavimas ir vykdymas. Jis atsistojo ir rėžė: „Moterys man visuomet pritars, kad kietas visuomet yra geriau už minkštą. Duokim tam kietam daugiau finansų.“
Visi ėmė juoktis, o žmogelis net nesuvokė, ką tokio juokingo pasakė.
– Buvote ne tik politikos vandenyse, bet ir tikruose: Lietuvos vandensvydžio čempionas, 2010 m. pasaulio veteranų vandensvydžio vicečempionas, dvi kadencijas – Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas, apdovanotas medaliais už nuopelnus Lietuvos sportui. Koks dabar jūsų santykis su vandeniu?
– Aš vis dar sportuoju vandenyje – žaidžiu vandensvydį veteranų komandoje. Tiesa, daugiau savo malonumui, bet dalyvaujame varžybose Estijoje ir Lenkijoje.
Štai 2010 m. pasaulio veteranų vandensvydžio čempionate, kuris vyko Švedijoje, nusileidome tik rusams, kurie tąsyk surinko kone visus olimpinius čempionus. Užtat tada ištaškėme amerikiečius rezultatu 8:6.
Manau, mums taip pasisekė tik todėl, kad jie nerado mūsų šalies žemėlapyje. Prieš varžybas jie iš mūsų pasišaipė, manė, kad net angliškai nesuprantame. O aš savo vyrams jų juokelius išverčiau, šie supyko ir parodė, ką gali.
Pirmas kėlinys buvo į vienus vartus 4:0, antras 6:0, tik vėliau amerikiečiai atsipeikėjo ir suprato, kad ši šalis, matyt, žemėlapyje vis dėlto yra, ir pradėjo vytis, bet pritrūko laiko.
– Neblogi jūsų laimėjimai ir humoro vandenyse.
– Taip, esu vienintelis lietuvis, kuriam pavyko nustelbti rusų humoristus. Esu dusyk tapęs tarptautinio humoro ir estrados konkurso „Maskvos tranzitas“ laureatu. Pamenu, kaip rusai bandė prastumti saviškius, bet po koncerto sulaukiau ir pagyrų, ir pagarbos.
– Ko palinkėtumėte televizijos žiūrovams ir laidų kūrėjams?
– Kai euras ant nosies ir Rusija kelia grėsmę, genda nervai. Todėl linkiu bent jau per mūsų laidą, pasitinkant Naujuosius, atsipalaiduoti, nusiraminti, pasijuokti ir galvoti tik apie gerus dalykus.
Dažnai kartoju, kad seksas ir juokas prailgina gyvenimą. Todėl užsiimkite seksu, kol galime, ir juokimės. Gyvenimą nugyventi reikia taip, kad būtų malonu prisiminti, bet gėda papasakoti.
– Argi ši išmintis priklauso ne Arūnui Valinskui?
– Šią frazę esu pasakęs prieš šešerius metus Rūtos Mikelkevičiūtės pokalbių laidoje. Jai yra pritarę ir daugiau garsių vyrų.