Finalinėje „Pasmerktų“ serijoje sprogs mašinos, bažnyčios skliautuose aidės maldos, o užmiesčio vilose – automatų salvės. „Ten daug tragizmo“, – su būdinga šypsena lūpose ištarė R. Boravskis, ne vienus metus kūręs TV3 žiūrovų ypač pamėgtą personažą, kuris turėjo įtakos ir jo paties populiarumui.
„Kiekvienas darbas turi įtakos, atsirado visaliaudinis žinomumas, – sakė Rolandas. Tačiau paminklo savo veikėjui jis neskubėtų statyti. – Aš tiesiog dariau taip, kad Lorensas būtų žmogus, kaip ir mes – žmonės. Man jis buvo gyvas žmogus, kūriau jį su visom ydom ir kitais dalykais.“
Ypatingų naujų dalykų, kuriant šį personažą, jam neteko patirti, nereikėjo mokytis ir ginklais naudotis. „Aš sovietų laikais baigiau mokyklą, teko pašaudyti“, – šypsodamasis sakė R. Boravskis, mokantis ir automatą laikyti, ir granatos žiedą ištraukti – tokie įgūdžiai bus ypač pastebimi paskutinėje „Pasmerkti III“ serijoje.
Itin ryškus ir charakteringas Lorenso personažas buvo mėgiamas ir serialo scenarijaus autoriaus Edvino Kalėdos. „Visąlaik su juo bendravome. Man leisdavo personažo tekstus keisti gyvai, manimi pasitikėdavo“, – pasakojo R. Boravskis.
Kai kurios jo veikėjo frazės jau prigijo žiūrovų kasdienėje kalboje. Vienos jų buvo parašytos scenarijuje, kitas R. Boravskis pridėjo nuo savęs. Paskutinėje serijoje Lorensas ištars lemtingus žodžius: „Laimingų pabaigų nebūna. Jeigu ji laiminga, tai reiškia, kad dar ne pabaiga.“ Šiuos žodžius savo herojui į lūpas aktorius įdėjo iš humoristo Michailo Žvaneckio repertuaro.
Tai, kad R. Boravskio suvaidintas Lorensas – ypač tikroviškas, aktorius pagrindžia paprasta aktorinio meistriškumo logika. „Vaidinti reikia ne blogietį ar gerietį, o žmogų. Aktorius turi mylėti savo personažą, kitaip nesuvaidinsi“, – įsitikinęs jis.
